Blogorama #100

Gražu, kad 100-oji Blogorama sutapo su kalendorinės vasaros pradžia! Ta proga nugvelbiau paveikslėlį iš Polububijaus ir kartu perduodu jo sveikinimus su atėjusiu atostogų sezonu.

Kaip įvertintumėte „ė“ propagandos sėkmę? Aš manau, kad ji pavyko – žinau nemažai tinklaraščių, kurie jos įkvėpti tapo raštingi, ir tik vieną, kuris nuslydo atgal. Bet įpratus rašyti normaliai, kartais kyla noras skelbti neraštingiesiems karą…

Yra ir kita monetos pusė. Beversdamas WordPress ir vartydamas lietuvių kalbos žodynus, panūdau pritarti Lokio išgirstai minčiai: „Lietuvių kalbą reikia ginti nuo kalbos komisijos“.

Silas parašė apie Google Gears dar tada, kai mano naršyklėje Google Reader su Gears nė už ką nenorėjo „atsijungti“. Dabar jau viskas OK, bet man ši naujiena kol kas nelabai naudinga, nes naudoju stacionarų kompiuterį. Gears yra fantastiškas dalykas su nešiojamuoju kompiuteriu – prieš atsikabindamas nuo ryšio gali viską, ko reikia darbui pasikrauti į Gears atmintį (kol kas tik Reader straipsnius).

Chroniškai nevaikštau į koncertus, bet vienas Rimantux įrašas gali tą mano menką tradiciją pakeisti – rudenį į Lietuvą atvažiuoja De phazz.

Būčiau pražiopsojęs Andriaus nuotraukas, jei neturėčiau silpnybės katėms. Neturėčiau silpnybės katėms, jei pats neturėčiau katino. Neturėčiau katino, jei jis nebūtų lygiai tokios spalvos, kaip Andriaus nuotraukoje.

Po pertraukėlės grįžkime prie kalbos dalykų. Esate skaitę Wincą Qdirką? Geras autorius. Linas stebisi Vardų ir pavardžių įstatymo pakeitimais, o aš prisimenu, kad mokytoja pasakojo kadaise Vincą pasirašinėjus Kuderko. Gal visi galėsime vėl madingai rašytis Mickiewiczais ir panašiai?

Kol mes tebežengiame silpnus žingsnelius Web 2.0 link, Marius jau rašo apie Web 3.0 apraiškas (dar neatitinkančias tos koncepcijos) – vaizdų redagavimo tarnybą Picnik. Aš esu naudojęsis Cellsea, reikės išbandyti ir Picnik.

Nebe pirmą kartą randu tinklaraščių autorių pasvarstymus tema „kada tu įdomus?“. Atsakymas paprastas ir senas kaip dantiraštis – kai rašai įdomiai. Visiškai nesvarbu, už valdžią ar prieš (nors prieš visada daugiau prijaučiančių), už Windows ar prieš, už mėsainius ar prieš…

Bet ir stengiantis rašyti įdomiai pasitaiko visokių nesusipratimų. Kartais ima kas nors iš nupila saują straipsnių pas save be jokio „ačiū, prašau, viso gero“. Tokie dalykai nervina. Nebe pirmas kartas, beje. Negi sunku įdėti nuorodą į originalą?

Pažiūrėkit, kaip kartais fortūna erzina studentus! Norėtumėte tokios grąžos? Ir dar oficialiai čekyje „sankcionuotos“? Eikite pirkti į IKI.

Nors aš skundžiuosi dėl vagiamų rašinių, mano bėdų nė iš tolo negalima palyginti su buku vandalizmu, kuris ištiko puikų Ežiuko projektą – nemokamo belaidžio ryšio Vilniuje žemėlapį. Man tai žiauriai pikta. Nagus pirdžiams nukapočiau.

Bet galbūt su vandalais kovoti taip pat beprasmiška, kaip diskutuoti emigracijos temomis. Aš į emigraciją žiūriu kaip į klimato pokyčius – kalbėti nereikia, reikia daryti, ką gali, pačiam, nesikabinėjant kitiems į atlapus ir neieškant progos postringauti apie globalias problemas.

Pabaigai apie balas. Viena bala buvo Pragaro virtuvėje (mano versija – kondensatas dėl kaitros), kita bala – Jiezne. Jiezno baloje yra skiauterėtųjų tritonų (kurie man berašant išnyko iš tinklaraščio – beliko tik antraštė). Norėčiau pamatyti tą gyvį iš Raudonosios knygos.

Žiaurūs žodžiai:

„Šiandien per biologijos pamoką mes susipešėm, ir ji vos man neužtaisė funtiko akyje, o aš jai išsukau pirštą. Cha, cha, cha…“

Lyties dailumas kažkaip nukentėjo…