Bet kas už tai sumokės?

(andydr nuotrauka)

Aš labai mėgstu Guy Kawasaki (ex-Apple, MacWorld, dabar Alltop ir kitų projektų savininkas/investuotojas) už tai, kad jis nebijo sušukti „karalius nuogas!“. Šiandien jis parašė trumpą įrašą, kurio esmė – nesitikėkite, kad jauni žmonės už ką nors internete mokės. Ne iš galvos parašė – tai rinkodaros konferencijos, kurioje dalyvavo ir jauni internautai, išvados.

Mūsų neturėtų stebinti, kad jauni žmonės nemoka už tarnybas, programas, muziką, filmus, pramogas internete (išskyrus Xbox Live Amerikoje – nežinau, kaip Lietuvoje). Dar daugiau – jie nejaučia lojalumo tarnyboms ar svetainėms, todėl vos kuriai nors iš jų užsimanius apmokestinti paslaugas, joje kaip mat nebeliks jaunimo. Jie nejaučia „kaltės“ jausmo viskuom naudodamiesi nemokamai ir nespaudo jokių reklamų.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad „postburbuliniai“ įvairių tarnybų bandymai apmokestinti naudojimą yra pasmerkti žlugti, išskyrus tas, kurios aiškiai orientuotos į verslą (Basecamp) ar į vyresnius, dirbančius žmones (Remember the Milk, Evernote). Tačiau šiandien ir šios auditorijos piniginė be begalinė, todėl kiekvienam, internete norinčiam uždirbti, teks varžytis su visais – ne tik su kategorijos konkurentais.

Sunkiausia, žinoma, bus tiems, kas norės apmokestinti šiandien nemokamai gaunamą turinį. Būtent todėl man atrodo, kad Rupertas Murdochas šneka nesąmones. Niekas už naujienas nemokės, o jei jau mokės, tai vietos žinių šaltiniui, su kuriuo jaučia turį ryšį, o ne nacionalinėms/tarptautinėms agentūroms ar portalams.

Kitas dalykas – kainos. Coding Horror rašo apie AppStore efektą žmonėms – mokėdami po dolerį ar kelis už funkcionalią ir naudingą programą, jie tiek įprato, kad dabar tiesiog nebeįsivaizduoja, už ką įmanoma mokėti daugiau. Snow Leopard atnaujinimas už 29 dolerius – nežinau, pagalvosiu… Windows 7 Home Premium atnaujinimas už 119 dolerių? Gal eikit jūs miegoti…

Dalyje žaidimų rinkos perversmas jau įvyko. Maži, „neįpareigojantys“ žaidimėliai, kainavę 25 dolerius, dabar parduodami ir už 6 dolerius, ypač jei pasižadi jų nupirkti ne vieną. Valve paskaičiavo, kad 75% nuolaida padidina uždarbį iš žaidimo 15 kartų! Ne parduotų kopijų kiekį, o būtent uždarbį. „Left 4 Dead“ žaidimas uždirbo daugiau kūrėjams po kelių mėnesių sumažinus jo kainą dvigubai, nei buvo uždirbta iš naujo žaidimo už pilną kainą.

Aš, matyt dėl amžiaus, jau patenku į tų mokančių už turinį, programas ir paslaugas internete skaičių. Tiksliai dar neskaičiavau (reikėtų atskiro įrašo), bet nuo metų pradžios išleidau tam apie 2000 litų. Galiu patvirtinti, kad man kaina yra lemiamas dalykas apsisprendžiant. „Kodėl gi ne?“ psichologinė riba yra labai svarbi, ir išimčių jai tikrai yra nedaug. Kiekvienas tą ribą tikriausiai paderina pagal savo pajamas ir galimybes, aš tik galiu pasidalinti keliomis saviškėmis:

• iPhone programa – 2 eurai.
• Kompiuterio programa – 30 dolerių.
• Kompiuterinis žaidimas – 10 dolerių. (Paaiškinimas: aš nežaidžiu šaudyklių ir pan., labiau „Tetris“ tipo žaidimukus pertraukėlėms).
• Interneto tarnyba – 30 dolerių metams. (Padariau vieną išimtį MobileMe – žiūrėsim, ar gailėsiuos).

Brangesnės už šias kainas programos ar tarnybos arba atmetamos iš karto, jei jų nauda abejotina, arba ieškoma pigesnių jų alternatyvų, arba atidedama „geresniems laikams“. Štai kodėl aš liksiu su XP ir Vista dviejuose namų kompiuteriuose, tačiau atnaujinsiu MacOS. Štai kodėl man priimtina Flickr Pro arba Remember the Milk Pro kaina, bet šokiruoja Basecamp 24 doleriai už mėnesį.

Pasigirkite, kas mokate už interneto tarnybas, programas ir žaidimus. Man smalsu sužinoti jūsų „ribas“, net jei dauguma parašysite „nieko nemoku ir man nerūpi“.