Bendruomeninės Google Reader funkcijos

Kad ir kaip man norėtųsi, kad Google pataisytų RSS skaityklės Google Reader klaidas, šiuo metu kūrėjai yra pasirinkę visai kitus prioritetus – bendruomenines funkcijas. Aš ilgą laiką į jas nekreipiau dėmesio, nes po pirmos apžiūros jos pasirodė labai painios, bet pasikeitęs Blogoramos formatą į savaitinę apžvalgą ir pradėjęs dienos radiniais dalintis tiesiai Google Reader skaityklėje, nutariau vėl jas panagrinėti.

Aiškiau, tiesa, netapo. Socialinė sistema skaityklės viduje išties yra nepaprastai paini. Bet pabandysiu ją surašyti pažingsniui – gal kas galės man paaiškinti dalis, kurių iki šiol nesuprantu.

Galimybės. Skaitydami prenumeruojamus straipsnius Google Reader, galite:

1. Pažymėti, kad įrašas jums patiko (ženkliukas „Like“). Patikęs jums straipsnis nebus „ištransliuotas“ viešai, tačiau ženkliukas „vienastoks liked this“ bus matomas žmonėms jūsų kontaktų sąraše (apie jį atskirai), jei jie irgi prenumeruoja tą patį srautą ir skaito tą patį įrašą. Anksčiau Google buvo padariusi, kad „Like“ ženkliukai būtų rodomi visiems vartotojams, tačiau pasipiktinimo banga privertė tai pakeisti.
2. Pasidalinti įrašu viešame sraute (ženkliukas „Share“). Kiekvienam Google Reader vartotojui yra sukurtas specialus tinklalapis ir RSS srautas, į kurį dedami straipsniai, kuriais skaitantis nutaria pasidalinti. Dalinamasi arba su visais norinčiais tai skaityti (nuostata „Public“, žr. viršuje), arba tik su pasirinktomis „kontaktų kategorijomis“. Norint galima nuorodą į tą viešą tinklalapį įdėti prie jūsų Google Profile duomenų (tokios Google adresų knygos – aš niekaip neprisiruošiu normaliai jos užpildyti).
3. Pasidalinti su prierašu (ženkliukas „Share with note“). Tas pats, kas 2 punktas, tačiau su jūsų pastabomis, kurios įterpiamos prieš straipsnį. Tai tarsi specialus komentaras, jūsų mintys, dėl ko dalinatės įrašu su draugais ar visu pasauliu. Šį metodą naudoju „gyvos Blogoramos“ transliavimui.
4. Išsiųsti el. paštu (ženkliukas „Email“). Turiu prisipažinti, kad vis pamirštu šią galimybę. Jei noriu persiųsti kokį įdomų įrašą, dažniausiai nusikopijuoju jo adresą ir siunčiu per Gmail. O iš tikrųjų paspaudus „Email“ viskas daug patogiau – mat laiško forma su vieta prierašui atsidaro tiesiog įrašo apačioje, nereikia nė kitos naršyklės kortelės ar kitos programos.
5. Išsiųsti tarnyboms (ženkliukas „Send to“). Naujausias Reader bendruomeninis priedas leidžia persiųsti įrašo turinį į Blogger ir Tumblr tinklaraščius, Facebook ir MySpace bendruomeninius tinklus, Digg, Reddit, StumbleUpon agregatorius, FriendFeed, Twitter ir Ping.fm tarnybas. Kadangi šį sąrašą galima papildyti pačiam, tai žmonės jau sugalvojo ir kaip įrašus išsaugoti PDF formatu, ir kitų gudrybių.
6. Parašyti komentarą. Žmonės, kurių atrinktus RSS srautus sekate, gali leisti juos komentuoti. Taip prie įdomaus įrašo gali atsidaryti papildoma diskusija pačioje Google Reader sistemoje. Funkcija turi ir minusų, ir pliusų. Diskusijos siauresnėje grupėje, be prašalaičių gali būti nuoširdesnės ir įdomesnės, nes rašantys veikiausiai yra pažįstami. Didžiausias minusas yra tai, kad šių komentarų nemato teksto autorius, nebent jis taip pat yra prisijungęs prie grupės, kurioje komentuojama.

Nuostatos. Jei socializacijos galimybes Google Reader tarnyboje galima išsiaiškinti tiesiog išbandant kiekvieną iš jų, tai bendravimo nuostatos bent jau man pasirodė neįveikiamos. Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, kad viskas turi būti aišku: arba daliniesi su visais norinčiais, arba tik su „draugais“. Tačiau viskas ne taip jau paprasta:

1. Komentavimas. Net jei leidžiate skaityti atrinktų straipsnių srautą visiems, jį komentuoti gali tik parinktos „kontaktų grupės“. Gal tai ir gerai, tačiau tos grupės Google sudarytos visiškai kvailai…
2. Grupės. Reader visus jūsų pažįstamus žmones skirsto į „bendradarbius“ (svarbiausia grupė), „šeimą“ (ai šiaip, antraeiliai kažkokie), „draugus“ ir „pokalbių kontaktus“ (atsitiktinius asmenis?). Į pokalbių kontaktus patenka visi žmonės, kurie jums siuntė Gmail laiškus ir kuriems rašėte jūs, jei tik yra tekstinio pokalbio su jais galimybė. Keistas kriterijus. Atsidarius Google Contacts tinklalapį pamatai beformę ir nesurūšiuotą adresų masę, kurioje net su paieška nieko nerasi.
3. Sekimas. Su „sekimu“ – dar painiau. Google pateikia du atskirus ir niekaip nesugretinamus sąrašus žmonių, kurie skaito jūsų viešą srautą ir tų, kurių srautą „skaitote“ jūs. Pastarąjį „skaitote“ parašiau kabutėse, nes iš tikrųjų jūs skaitote tik tuos, kurie seka jus. Ar jau dabar aišku? Prie kitų žmonių, kurie yra sekamų sąraše yra žyma „request sent“, kuri klaidina, nes jokio prašymo jūs nesiuntėte – tiesiog pažymėjote „follow“.
4. Žmonių paieška. Jei jau negalima skaityti tų žmonių, kurie neskaito jūsų, srautų, visiškai beprasmis yra „žmonių paieškos“ laukelis. Jis, matyt, yra skirtas ieškoti panašių pomėgių žmonių, kuriems jūs turėsite įsipiršti į sekamus (o ką, jei jie lietuviškai nemoka?), o jei norėsite komentuoti – tai dar ir į pokalbio kontaktų grupę įsiprašyti.
5. Draugai. Google Reader turi rimtų problemų su draugų skaičiavimu. Nors Google Contacts turiu pažymėjęs tik keturis asmenis kaip draugus (iš kurių du yra tiesiog su dviem adresais), Google kviečia mane šiukšlinti svetimas pašto dėžutes, siunčiant „27-iems Google Reader nenaudojantiems draugams“ kvietimą pradėti naudotis Reader ir skaityti mano atrinktą srautą. Iš kur ji gavo tą „trejų devynerių“ skaičių – man visiška paslaptis.

Taigi nors Google Reader bendruomeninės funkcijos veikia ir yra tikrai naudingos, paini jų valdymo sistema nė iš tolo negali lygintis su populiariais socialiniais tinklais. Gerai nors, kad viešas kiekvieno vartotojo srautas turi RSS, kurio adresu galima dalintis su kuo tiktai norite…