(James Morrison nuotrauka)
Technologijos palaipsniui artėja prie gyvo vaizdo ir garso transliacijų internetu iš mobiliųjų įrenginių. MIT ir kitose mokslo institucijose jau bene dešimtmetį eksperimentuojama su miniatiūrinėmis vaizdo kameromis (atlape ar pritaisytomis prie akinių), dėvimais kompiuteriais ir sparčiu mobiliuoju internetu. Spėjama, kad po 5-10 metų žmogus filmuos visą savo aplinką nuolat. Tik dalis to vaizdo bus išsaugojama, tačiau nuolatinė elektroninė akis su atmintimi padės nepražiopsoti pirmųjų mažylio žingsnių, įdomiausių namų augintinių išdaigų, stipriausių kelionės įspūdžių, netikėtų įvykių gatvėje – viso to, kam paprastai nespėji išsitraukti kamerą, net jei ją turi su savimi. Kartu, naudojant vaizdo apdorojimo algoritmus, tai bus ir užrašinė, o gal ir moksleivio/studento sąsiuvinis.
Vaizdas, siunčiamas į namų serverį, nebūtinai jame turi likti – kiekvienas galės savo gyvais ar įrašytais įspūdžiais dalintis su draugais, artimaisiais ir visu internetu. Vieni tiesiogiai transliuos nusileidimus snieglente Alpėse, kiti – plaukimą baidare Žeimena, treti – „Mados infekcijos“ pristatymą, ketvirti – spektaklį… Hmm. O štai čia ir susiduriame su tuo, dėl ko kai kurios organizacijos praras ramų miegą naktimis dar porai dešimtmečių. Pagalvokite – jei dabar jos pyksta dėl asinchroninio skaitmeninių duomenų platinimo per torrentus, tai kas bus kai visas pasaulis viską filmuos ir transliuos gyvai?
Žinoma, galima prie teatrų, kinoteatrų, stadionų pastatyti sudėtingus ir brangius detektorius, nurenginėti žmonės, kaip tai daro oro uostuose, bet per kiek laiko tuomet susirinks stadionas žmonių į garsios grupės koncertą? Per parą? Dvi? Jei žmogus, eidamas pro šalį, nufilmuos gatvės spektaklį, lauko parodą, TV laidą elektronikos parduotuvės vitrinoje? Aš nė kiek neabejoju, kad sporto gerbėjai masiškai filmuos savo mylimų komandų rungtynes ir dalinsis taikliausiais metimais, įvarčiais, pergalėmis prie finišo linijos – tikriausiai tiesiogiai transliuodami. Tas pats bus su konferencijomis, seminarais, simpoziumais ir t.t.
Kaip tokiu atveju veiks ar neveiks autorių teisės? Nepriklausomai nuo įstatymų ir potvarkių, esu tikras, kad realiai jos visiškai niekaip nevaržys tų transliacijų. Jei mainus išsaugotais failais sugaudyti keblu, tai suspėti paskui gyvą transliavimą apskritai neįmanoma. Jei nepavyksta išvengti filmų premjerų filmavimo kino salėje nešiojamomis kameromis, tai kas suras smeigtuko galvutės dydžio tiesiogiai internete „rodančias“ filmą mikrokameras?
Dar viena labai įdomi technologija naudoja kameras akiniuose matomo teksto atpažinimui, pavertimui redaguojamu tekstu ir išsaugojimui. Labai naudinga: praėjai pro parduotuvę – ir jau turi jos pavadinimą, adresą, darbo laiką, o gal ir akcijinius pasiūlymus iš vitrinų kompiuterio atmintinėje. Dirstelėjai į vizitinę ar sutartį – ir visas jos tekstas, paverstas redaguojamu, atsidūrė adresyne ar dokumentų aplanke. Ak, bet kaip gi tuomet bus su skaitomomis knygomis ir žurnalais?..
Paprasčiausias variantas būtų nebesaistyti suvaržymais viso to, ką mato žmogaus akys ar girdi ausys taip, kaip nesaistomas jokiais įsipareigojimais mano kolega darbe, vaizdingai pasakojantis vakar matytą filmą. Šitaip, žinoma, nebus. Seks nervų karas ir dar viena žmonių karta masiškai bus vadinama piratais, turės jaustis kalta, kad savo patogumui naudoja modernesnes technologijas už tas, kurios buvo naudojamos pirmą kartą brėžiant apskritimą aplink raidę C.
Besiskundžiantys nuostoliais dėl failų mainų vėliau šį laiką prisimins kaip laimingas dienas. Nes artėja visuotinių transliacijų amžius…
8 Comments
Labai smagus apmąstymas, atrodo kad auga nauja piratų banga…
Galiausiai korporacijos pastebės kokius jie gauna nuostuolius, pradės reguliuoti tų mikrokamerų pardavimus, pardavinės tik kokiems valstybės nariams, beprotiškai padidins kainas, už jų nešiojimą ir naudojimą baus tūkstatinėmis baudomis… Ir viską pagris „valstybės, jūsų ir jūsų vaikų saugumo ir privatumo“ melu.
Trūksta šiandien žmonėms problemų, tai jau ima jas iš fantastikos knygų. :D
Pirma, jei tos kameros galėtų lygintis su normaliomis, tai šiandien visi filmuotų savo telefonu viską iš eilės.. Juk jau ne pirmas modelis giriasi 720p video galybe, bet jiems dar nėra ko lygintis su visais Flip šūdukais, o ką kalbėti apie normalias namų kameras. Negana to, nieks net nesivargina siųsti screen rip’o su normalia kamera filmuoto, nes vistiek žmonės nepatenkinti kokybe. Nebent super duper filmas, tai pusė eina į kino teatrą, o kita pusė pažiūri tą crap, nes kitu atveju išvis būtų nežiūrėję.
Taigi didelis klausimas, kada namų kameros iki tiek atpigs ir patobulės, kad šiandieninę 6k Lt kamerą galės nusipirkt žmogus gal už 600Lt? O ar jas išvis kiekvienas pirks, jei tos pačios liewos alternatyvos tuo laiku 100Lt kainuos? Taigi nerealu, kad dauguma turės high-end kamerą, su kuria tik gausime pakenčiamą kokybę teatre ar kine. Galiausiai, kada tokios kameros persikels į telefus, čia ir 50 metų gali praeiti… Dar daugiau, kol akinius pasieks, ir už tokią kainą, kad kiekvienas turėtų.. Sprendžiam problemą šiandien, iki kurios galbūt net „nedagyvensim“. :D
netikiu, kad kas nors imsis įrašinėti visus savo veiksmus.
Kam įdomu po to viską atsukinėti, montuoti. Ir ką po to su tuo veikti.
O ir kokybė bus sąlyginai prasta. Tai čia tik pora prielaidų. kitas paminėjai straipsnyje.
Mintis apie nuolatinį filmavimą įdomi, tai tarsi skaitmeninis atminties pastiprinimas.
Pastaruoju metu imu pritarti ir Džiugo tezėms apie laisvę nuo autorinių teisių. Pakanka įsivaizduoti, kas būtų su autorinėmis teisėmis, jei žmonės turėtų dvi savybes: absoliučią atmintį ir telepatiją.
O juk besivystančios technologijos galų gale šias savybes žmogui ir suteiks.
Matau du variantus, jei toks scenarijus virstų realybe:
1) Labai griežta interneto cenzūra, itin dideli mokesčiai visoms toms kamerytėms ir ribota prekyba jomis.
2) Visi gali matyti ką tik nori, nustojamas kurti kokybiškas turinys, nes kokia prasmė tai daryti, jei neįmanoma iš jo gauti pinigų. „Kapitalizmas labdaros nepripažįsta“. Potencialūs kokybiško turinio kūrėjai susikoncentruoja į kitokio pobūdžio veiklą ir savo gabumus išnaudoja ten. Filmų, straipsnių, knygų kūrimas pereina į diletantų rankas. Norintys vartoti aukštesnio lygmens turinį yra priversti knistis archyvuose ( panašiai kaip viduramžiais buvo tyrinėjami ir iš naujo atrasti antikos kūriniai)
Rinktis teks mums.
Man tai graudokos visos tos ateities vizijos, kurios ignoruoja žmogišką prigimti ir remiasi iš esmė „because we can“ principu :)
Chebra, apie visa tai jau yra filmas – Final CUT
http://www.imdb.com/title/tt0364343/
@Martynas
3) Žmonės savanoriškai mokės už patinkanti turinį tiesog paspauzdami nedideliu Donate mygtukus
4) Dalį kūrybos rems korporacijos, nors dėl to gali nukentėti kokybė
5) Pinigai neteks prasmės, nes jie yra mokami už darbą, o kol kas dar dešimtmečių bėgyje, visus standartinius darbus atliks robotai. Nors jau šiandien yra robotukai – slaugės, virėjai, valytojai, nekalbant apie pramonėja naudojamas mašinas.
Taip kad viskas dar gali pasikeisti daugiau nei manėm iki šiol ;)