Klausimas pamąstymui: ar dabar, kai laisvai galime rašyti ir skelbti tekstus internete, neatsitiko taip, kad kreipiame dėmesį tik į tai, kas parašyta, bet ne į tai, kaip parašyta?
Nors profesionalūs žurnalistai tinklaraščiams dažniau prikiša „nepatikrintas naujienas“, aš jais dėtas turėčiau kur kas rimtesnį priekaištą rašytojams-mėgejams – jų stilių. Iš šimtų skaitomų tinklaraščių keli rašo nepaprastai gerai, keli – tikrai baisiai, o likusiųjų tekstus, įskaitant ir mano, tikriausiai galima būtų pavadinti „funkcionaliais“. Prasmė lyg ir aiški, bet malonumo perskaitytas tekstas neteikia. O kartais ir prasmė panyra su galva į klampų ir sunkiai iššifruojamą autoriaus stilių.
Prisižaidę su laisve rašyti, ką tik norime, ir patenkinę neišrankiausius skaitytojus, turėtume susivokti, kad tolesnis tinklaraščio tobulėjimas lygia dalimi su idėjomis priklausys ir nuo teksto kokybės. Kai kam iš mūsų ji jau parūpo – šis rašinukas yra paskatintas susirašinėjimo su Ričardu. Būtų naudinga, jei savo mintis apie kokybiškesnį tekstą parašytų ir kiti autoriai, ir skaitytojai.
Dvi maksimos:
- Stilius tobulėja berašant. Kuo daugiau rašai, tuo geriau imi valdyti tekstą.
- Kiekvieną rašinį būtina redaguoti. Parašyti tobulą tekstą paskubomis gali tik tikri meistrai.
Gėda prisipažinti, kad labai retai pats skaitau ir redaguoju savo parašytus tekstus, ypač skirtus tinklaraščiui. Net paprasčiausių gramatinių, skyrybos klaidų, praleistų ir supainiotų raidžių pasitaiko. Menka bėda? Nemenka, jei skaitytojai pastebi ir nepagaili laiko apie jas parašyti komentaruose. Tokios klaidos – elementarus rašymo brokas.
Jei rasčiau laiko neskubėdamas peržiūrėti savo tekstus, tai jie tikrai būtų sklandesni ir gražesni, net jei niekaip kitaip stiliaus netobulinčiau. Dažniausiai tik to ir tetrūksta – atidžiai peržiūrėti parašytą tekstą, ištaisyti klaidas, supaprastinti sakinius, išmesti nereikalingus įterpinius ir ilgesnius žodžius pakeisti trumpais.
Economist.com gairės žurnalistams man atrodo labai vertingos kiekvienam rašančiam (praleidžiant specifinius, anglų kalbai skirtus dalykus):
- Venkite naudoti nuvalkiotas frazes ir išsireiškimus.
- Trumpinkite tekstą ir išmeskite visus bereikšmius žodžius.
- Veiksmažodis vietoje daiktavardžio.
- Imituokite pokalbį – tiesiog užrašykite sklandžią kalbą.
Paskutinis punktas – labai svarbus. Jei rašysite taip, kaip kalbate, tekste liks mažiau kerėpliškų struktūrų; sakiniai bus trumpesni ir įtaigesni, juose bus daugiau veiksmo. Blogiausia būna tuomet, kai žmogus sąmoningai atskiria savo kalbą nuo rašyto teksto. Tuomet jo rašiniai tampa panašūs į mokyklinius/kursinius rašto darbus ar ataskaitas, net jei pokalbyje autorius kuo puikiausiai moka dėlioti savo mintis.
Jei turite laiko bandymams, galite visą rašinio tekstą iš pradžių mintyse papasakoti patys sau, įsivaizduodami, kad kalbate draugų auditorijai. Kai tai pavyksta padaryti natūraliai, be pauzių, pamestų minties gijų, be „ė“ ir „nu“, tuomet galima sėsti ir surašyti viską į ekraną – rašinys turėtų pavykti kuo puikiausiai.
Lėtas, neskubus pokalbio su draugais tempas praverčia ir dėl to, kad jį rašant galima „pasivyti“ – t.y. rašyti maždaug tokia sparta, kokia vyksta lėtas pasakojimas. Dažnai rašydami mes stengiamės pavyti savo mintis, ko klaviatūrą maigančiomis rankomis niekada nepadarysime. Dėl to atsiranda minties šuoliai, neaiškūs sakiniai ar skausmingos pauzės. Geriau sulėtinti minties „metabolizmą“ iki pasakojimo ir tik tuomet sėsti rašyti.
Net trumpus pranešimus geriau rašyti ne žinybiniu stiliumi, o taip, tarsi pasakotumėte žinią telefonu pašnekovui – trumpai, aiškiai, pabrėžiant tik patį svarbiausią. Iš šnekamosios kalbos atėjęs rašymo stilius – lengviausias būdas rašyti „gyvai“.
Nepretenduoju į stiliaus žinovus, todėl surašiau tik tai, ką žinau ir naudoju pats, kai nepamirštu. Jei atsirastų daugiau minčių šia tema – skaityčiau ir mokyčiausi. Mokėti sklandžiai rašyti – vienas svarbiausių įgūdžių.
19 Comments
Lietuvių kalbai tas 4 punktas stipriai tinka, o tai prirašo „darymų“ visokių :)
Prieš publikuodamas tekstus jų netikrini ir vis vien gaunasi sklandūs ir lengvai skaitomi rašiniai? Čia jau tikrai ne kiekvienas taip sugeba.. Aš parašęs tekstą dar pertaisau jį N kartų, kol gaunasi toks, kokio noriu..
O šiaip kai kurių blogų „šiukšlinas“ stilius yra jų neatsiejama dalis. Qemm blogas turbūt pusę savo žavesio prarastų, jei būtų rašomas normaliu stilium.
@Erkanas:
Qemm stilius yra labai gerai skaitomas. O autoriaus pasirinktos raiškos priemonės – tai jau jo prerogatyva.
Kiekvienam patinka vis kitoks stilius, bet kai tu pats rašai ir jauti, kad tau nepatinka, o geriau neišeina, tada kitas reikalas
:)
Labai aktualus dalykas manau. Nes kažkaip tie slenginiai stiliai (aka qemm) nesiskaito nors nušauk..
Blogoramos labai dažnai būdavo parašytos stiliumi.
(t.y. ten buvo stilius)
Mintys dažnai būdavo daugiaplanės – tai kas parašyta, ir tai, kas nutylima :)
Apžvalgos – labai stipri nežinau.lt pusė.
Todėl nereikėtų Vienamtokiam piltis pelenų sau ant galvos :)
sklandaus rašymo tinklaraščiuose pasigendu. terminija, o ypač sulietuvinti angliški žodžiai, kartais žiauriai akis bado. taip teko ne vieno tinklaraščio rss prenumeratos atsisakyti.
kai anglicizmai įsivaizduojami kaip rašinio įtaigumui ir svarumui būtini priedai, atsiprašau, bet manę tai atbaido.
iš kitos pusės – internetas ta erdvė, kur galima reikštis be cenzūros (kol kas?), kur rašyti gali (o dauguma taip ir daro) ne normine, ne kanceliarine, o gyva kalba. bet peržengti ribų neverta – sava kalba juk rašome, gerbti ją pridera.
o stilius. nuo rašymo kiekio jis tobulėja iki tam tikros ribos. ją pasiekus, jei autorius nieko nedaro, toks ir lieka.
gramatinės klaidos. kartais ir tokie žurnalistikos guru kaip artūras račas jų palieka, bet, kaip jis pats sako, reikia žiūrėti ne į tuos, kurie blogiau, o į tuos, kurie geriau ką nors padarė.
viską surašiau nuo savęs.
tad jei stilius mano (po o.henrio romano ‘oro uostas’ pamėgau vien mažąsias raides)dar pusėtinas, gramatinių klaidų priveliu daugybę ir vis tingu perskaityti, pataisyti, o automatinės rašybos tikrinimo programos ne viską pastebi.
anyway (štai jums ir mano kalboje anglicizmas), visiems linkiu rašyti (ir skaityti!) kuo daugiau – tuomet tikrai tobulėjam.
p.s. nesutinku su tiesioginės kalbos perkėlimu be redagavimo į tekstą – kai kurių tokia kalba, kad geriau jei patylėtų…
p.p.s. ir dar. man niekaip nepavyksta trumpai parašyti. pamirštu dvi geras taisykles:
a.kiekvieną rašinį galima sutrumpinti iki pavadinimo, o pavadinimą pakeisti
b.ankšta žodžiui-erdvu minčiai
:)
nemanau, kad kalbėjimo stilius yra visiškai gerai. labai retas žmogus sugeba raiškiai kalbėti. dar retesnis raiškiai kalbėdamas dar ir gražiai moka kalbėti. sausais sakiniais skaityti tekstą tikrai atsibosta. todėl reikia ieškoti tarpinio varianto.
kai kurie blogai ryškiai jo neradę, todėl skaitai ir galvoji, kas per nesąmonės.
dėl tavo blogo, tai galiu pasakyti, kad jis visai patogiais skaitosi. tik gal nesistenk jo dar labiau šnekamosios kalbos pusėn pasukti.
bent jau mano tokia nuomonė.
Na, tamsta vienastoks, iš jūsų daugumai tik pasimokyt rašymo :) Tikrai nereikia taip nusivertinti.
Sklandžiai kalbėti ir rašyti yra ne tas pats, kadangi šituos du procesus valdo skirtingi smegenų pusrutuliai: šnekamąją valdo dešinys, o rašytinę – kairys. Dėl to ne visi geri oratoriai yra geri rašytojai ir atvirkščiai. Ir, pavyzdžiui, geras kalbėtojas, sėdęs rašyti, gali nesugebėti raiškiai išreikšti minties, nes kairys pusrutulis priverčia susitelkti į logikos, gramatikos ir kitas taisykles. Va taip vat.
Labai aktuali tema paliesta, tad pakomentuosiu ir aš.
Nemanau, kad rašymo stiliui įtakos turi naudojami terminai, angliški žodžiai ir pan.. Visiškai nesvarbu gi! :) Jei autorius sugeba įterpti į savo stilių – puiku. Taip tik dar pagyvins tekstą.
Manau čia viskas kiek giliau slypi. Pajutau ne kartą, kad mano rašymo stilius yra tragiškas ir dažnai darau tokių klaidų, kurios būdingos penktokams.. ;] Gerai, jei kas pataiso, nes pačiam sunku pastebėti tai. Ir šioje srityje, manau, kad itin svarbu tobulėti bei atrasti savo stilių. VELNIŠKAI vertinas įgūdis ne tik rašant blogus (!).. Tikrai pravers visur. :)
Pats galiu ant pirštų suskaičiuoti įrašus, kuriuos redagavau. Vienas tokių pasirodys už poros dienų mano bloge ir į jį gana nemažai darbo įdėjau.. Blogai tai, kad dažniausiai net laiko nėra įrašo parašymui, o ką jau bekalbėti apie stiliaus redagavimą.. Kai kurie įrašai pas mane parašomi tik dėl to, kad reikia (kelionės atsiminimus noriu visus užrašyti, iš principo). Gal geriau būtų visai nerašyti tokių įrašų, nes ir pačiam jie mieli nebūna, bet rašau.
Siūlyčiau visiems gerokai giliau pažvelgti į savo tekstus. :) Tobulėjimui ribų nėra..
Dar pridėsiu: kartais tie nugludinti ir pagal visas stiliaus taisykles parašyti įrašai būna kažkokie sausi ir ne tokie mieli, kaip kad tie, kurie parašyti ekspromtu tiesiog fiksuojant tai, kas pasąmonės srautu teka.. :) Paradoksalu. Tad kažkaip viduriuko reikia ieškoti bei surasti tą stilių, kuris geriausiai perteiks Tavo mintis. Good luck. :)
@ztkp.lt (Paulius):
Mano kažkuris vienas pusrutulis neveikia, tai bandau išsiversti su likusiu. :)
Galimas dalykas, kad skirstant kalbos ir rašto funkcijas po pusrutulius buvo žiūrėta griežtai funkciškai ir anatomiškai. Mat tiek pasakojimas balsu, tiek raštu priklauso nuo vaizduotės, kalbos atsargų ir įgūdžių. Taigi bent jau šiems dalykams turėtų būti naudojami tie patys smegenų resursai.
Čia softas kaltas, koks Wordas taiso mistype, o interneto naršyklė, dar nemačiau, kad palaikytų LT kalbos speling. Dabar mano visas komentaras yra pabrauktas raudonai, nes klaidų taisymas įjungtas, bet nėra LT versijos..
Šiaip tai visos taisyklės sako tą patį, tik kitais žodžiais, kad reik rašyt kuo paprasčiau. :)
Dėl lietuvių kalbos tai nesutinku, naudoju FF3, kuri turi puikiausią lietuvių kalbos tikrinimą. Tereikia paieškoti tinkamo priedo ir viskas veikia ;)
http://www.radiocool.lt/rasybo.....arsykleje/
ką tik paieškojau kaip tai reikia padaryti ir draugės kompiuteryje jau veikia lietuvių rašybos tikrinimas :)
Originalai, LT rašybos tikrintuvas yra ir Fx2. Pats jau seniai naudoju, o neatpažįstamus lietuviškus žodžius pridedu į žodyną, kad kitą kartą nepabraukinėtų.
Va o dėl savo rašymo stiliaus – nežinau. Stengiuos pastoviai jį dailiai nugludint, kad ir skaitytųsi sklandžiau, ir būtų šiek tiek erdvės įvairioms interpretacijoms, bet nesu tikras, ar man tai pavyksta.
Spėju, kad dėl visų techninių žargonų lietuvinimo, tekstas praranda gyvumo, bet kažkaip norisi palaikyt lietuviškumą.
O nežinau.lt tai labai puikiai skaitosi. Tik kartais laiko neužtenka viską įveikt arba kokia nelabai aktuali tema pasitaiko.
Nežiniuko kalba pastebimai gerėja, malonu skaityti. Bet apskritai lietuvių kalba tai sparčiai prastėja, nyksta jos sklandumas, vaizdumas, gyvumas, aiškumas, sodrumas, savitumas. Galutinai panaikinom dviskaitą, naikinam kilmininką, vietininko palikom vieną pavidalą, vietoj linksnio nežymimajam daiktavardžio pavidalui jau ramstomės pagalbiniais žodeliais, tuoj prireiks artikelių… O juk lietuvių kalba itin turtinga, linksniuojama, veiksmažodinė — tai ne koks jos savitumas, o aukšto lygio kalbos požymiai, tokių nebelikę (panašios buvo lotynų, senovės graikų).
Geriausias būdas — paklausyti gyvos žemaičių, dzūkų šnekos, deja, baigiančios išnykti. Telieka paskaityti Vaižganto, Ievos Simonaitytės, kitų geresnių rašytojų. O stiliaus (liet. braižo) mokytojai: M. Gustaitis „Stilistika“ (1927), J. Pikčilingis „Žodžio aiškumas ir tikslumas“ (96 psl., 1965), J. Pikčilingis „Lietuvių kalbos stilistika“ (vadovėlis studentams, 2 tomai, 1971).
Žemaičių kalbos toli gražu nestatyčiau ant pavyzdžio pjedestalo. Juokiuosi, kad ten kas ketvirtas žodžis – slavų kalbų barbarizmas. Visokie „sūdai“, „smetonos“ ir t.t.
Čia iš praktikos, kiek teko susidurti :)