Žvilgsnis atgal į nežinau.lt rašinius 2007 m. vasario 18-24 d.
Turiu daug neakivaizdinės patirties su socialiniais tinklais ir šiek tiek realios. Vienintelis soctinklas, prie kurio buvusios klasės draugės paragintas buvau prisijungęs – klase.lt. Na, dar galima epizodišką dalyvavimą MyBlogLog prie tų pačių užsiėmimų paskirti. Neakivaizdžiai apie tokias bendruomenes sužinojau, skaitydamas kitus tinklaraščius – ypač desperacijos kupinus „priimkite į draugus, aš bet kur sutiksiu!“, randamus jaunųjų blogas.lt vartotojų užrašuose. Socialiniai tinklai pateisina savo paskirtį, kai padeda bendrauti su rečiau sutinkamais draugais ir atkurti bent išoriškus saitus. Jie virsta visiška nesąmone, kai dėmesio apraiškos tampa „populiarumo valiuta“ – o juk taip didžioji dauguma ir daro…
Ta valiuta ir natūraliosios atrankos principai, perkelti į virtualią erdvę paskatina dėmesio prostituciją. Radau apie ją citatą pernykščiame The New York Times. Tačiau tai suaugusiųjų vertinimas. Pats save prie tokių priskirdamas, nesupratau ir nesuprantu, kodėl taip patinka jauniems žmonėms skelbtis „štai aš – imkite mane visą“. Džiaugiuosi bent, kad didžiųjų socialinių tinklų augimas lėtėja, arba jau prasideda ir atvirščias procesas – Facebook vartotojų Anglijoje mažėja. Tik nematau dar tinkamo pakaitalo.
Darbe tiesiai prieš nosį turiu pasikabinęs vieną svarbiausių GTD sistemos diagramų – apie darbų eigą. Stengiuosi jos laikytis, nors ne visada išeina – ypač su paštu. Kai Gmail pamatau naują gautą laišką, iš atraštės sunku spręsti, ar atsakymas į jį neužtruks. Taip ir susikaupia… Tebeturiu apie 10 laiškų, į kuriuos reikia atsakyti, bet dar nespėjau. Šiaip nuosekliai Davido Alleno Get Things Done sistema nebesinaudoju – trūksta asmeninės drausmės. Bet net trupiniai geriau, nei visiškas chaosas, todėl dar nepažįstančius šios darbų planavimo sistemos, kviečiu paskaityti.
Visi tinklaraščių autoriai retkarčiais mėgsta įdėti provokacinius rašinius su drąsiais, o kartais netgi sąmoningai klaidingais teiginiais, nes po jų komentaruose kilusi diskusija dažnai atskleidžia platesnį problemos vertinimą ir daugiau įvairių nuomonių. Kaip „dirgiklis“ nepralenkiamas yra Linux paminėjimas bet kokiame kritiniame kontekste, bet nedaug nuo jo atsilieka pastabos naršyklei Opera ar nestandartinės mintys ekologijos bei sveikos mitybos prasme. Kartais įdomu, kad straipsniai „žirneliai – sveika“ visiškai nekelia klausimo „kodėl?“, o štai rašiniai „žirnelių nauda – mitas“ sulaukia kur kas griežtesnio skaitytojų vertinimo…
Iš viso neturimo laiko man labiausiai visada gaila to, kurį būčiau praleidęs skaitydamas knygas. Tiesa, prieš tai jas dar rasti reikia, nes knygynų turtas man neįdomus – net intelektualinis popsas (pavardžių neminėsim). Labiausiai mėgstu tikras iškasenas – pavyzdžiui tarpukario metų „praktiškąją“ literatūrą arba grafo Zeppelino laikų orlaivių statybos instrukcijas. :) Tokios knygos anaiptol nėra nuobodžios! Džiaugiuosi, kad vis daugiau jų patenka į Project Gutenberg ir Manybooks.net archyvus.
Lygiai prieš metus buvau pasiskaičiavęs nežinau.lt „vertę“. Ką gi, per metus ji išaugo kiek daugiau nei 1000 kartų (dabar – $26986), bet vistiek tebekelia juoką. Gal jau laikas pripažinti, kad verslo požiūriu tinklaraštis naudingas tik kaip pagalbinis įrankis ir pragyvenimo šaltiniu, rašomas lietuviškai, būti negali. Ir gerai – mažiau įpareigoja.
