nuotraukos autorius: tAlex Bikes
Kartais pats parašau apie produktyvumą ir planavimą, asmeninę motyvaciją ir tikslus, daugybę tokių tekstų perskaitau (dabar geriausiai apie tai lietuviškai rašo Lyga), bet galiausiai nebent savo smalsumą patenkinu – iš visų planų šnipštas išeina. Net iš trumpalaikių. Ką jau bekalbėti apie didžiuosius.
Štai, pavyzdžiui, sporto reikalai. Kadangi bedieviškai daug sveriu, tai vis planuoju kaip nors sumažinti apkrovas širdžiai ir kojoms. Ne tik planuoju. Bandžiau važinėti dviračiu, bet jis iki pusės man užlipus susmigdavo į žemę, o kas darydavosi su balnu ir mano sėdyne, geriau nepasakosiu. Bandžiau kadaise ir bėgioti, bet nubėgus maždaug pusę rato aplink namą kildavo itin daug minčių apie naudingiau praleistiną laiką prie kompiuterio. Kadangi firma apmoka sporto klubą, tai ir ten sportavau. Porą kartų taip prisisportavau, kad savo buto raktų nebegalėjau pakelti. Nuo to laiko lankau baseiną, bet tai ne sportas. Nuplaukiu 100 metrų ir apsimetu, kad masažas svarbiau.
Šiandien Lifehack perskaičiau, kodėl man (ir spėju, kad ne tik man) nesiseka sportuoti:
- Per greitai prarandu entuziazmą.
- Pernelyg iškankinu kūną.
- Pradedu nerealistišką sporto planą, kurio tikrai negalėsiu laikytis.
- Noriu suliesėti konkrečiam laikui, o ne visam gyvenimui. (Šitas, regis, man negalioja)
- Nežinau, kaip gyvensiu pasiekęs užsibrėžtą tikslą.
- Iki pirmo totalaus nuovargio negaunamas joks apčiuopiamas rezultatas. (Kiek tinklaraščių dėl to numirė!)
- Kai užsiimi kuo nors kaip naujokas, ir tai nesiseka, pagalvoji, kad daug sėkmingiau laiką leistum darydamas tai, ką išmanai. Paprasčiau vadinama „gaila laiko“.
- Kalta aplinka. Netinkamas metas, bloga nuotaika, ne tos žvaigždės danguje. Pažadi sau, kad dar kada nors pabandysi. Aha.
19 Comments
Yra tik vienas budas – is palengvo, nuosekliai ir uztikrintai.
Nusiteik, kad pirmi pora menesiu nebus malonus – ypac ant begimo takelio ar sekanti ryta/diena.
Galu gale, pats vistiek supranti, del ko meti reikala – su „gaila laiko“ saves neapgausi, gali tik kitiems pasiguost :-)
As jau eile metu zadu nors manksta uzsiimti ryte: pradziai tarkim po 30 atsilenkimu/prisispaudimu/pritupimu, o jei dar prisitraukimus butu galimybe daryt. Sugaisciau manau iki 20min, max 30. Ir esu pilnai isitikines, kad dvasinis/emocinis/fizinis rezultatas akivaizdziai pasijaustu po kokios savaites. Na svorio atzvilgiu gal ne taip greitai, bet paderinus mityba pasisektu. Paprasta, efektyvu, lengva, uzima mazai laiko – ko betruksta.
Verčiau tepti slides apžvalgai apie Fallout 3. Mačiau tuoj tuoj išeis. Gi žinomas vienastoks arkliukas :)
O kai toji apžvalga bus parašyta, komentaruose išlįsiu aš pašlovinti nuostabiojo, meniškojo, filosofiškojo, užu širdies griebiančiojo Bioshock bei kitamet išeisiančio Bioshock 2 :))
Aš tai ir tingiu kuo nors užsiimti, bet plaukimui tas negalioja. :) Ten šaltas vanduo, ir gali plaukioti nors ir 5h, bent aš tai visiškai nepavargstu, bet kai tik išlipi iš vandens, tai kartais vos ne nosim ant žemės gali griūt. :D Kažkodėl kai vanduo šaltas, tai visiškai nepavargsti.. o šiaip treniruoja kiekvieną raumenį + kvėpavimą, tai man geriausiai praeina plaukimas. :)
Sportas … Pati idėja man nepatinka – kiloti svarmenis nuobodu ir nesimato padaryto darbo… Bėgioti – tai lėta ir nuobodu…
Ir jei kartais reikia prasijudinti – yra tam fiziškai sunkūs darbai :) Padirbi, ir kūnas atsigauna, ir rezultatą matai :)
Ar su dviračiu palakstyt, leki sau, vėjas švilpia – gražu ir nenuobodu :)
Taigi vienastoks prisimenu pirko ten low-end VGA, o dabar Fallout 3D FPS pasidarė, tai tikriausiai ir nesulauksim to review. :D
Na, as pats kaip probeksmais ir nemotyvuotai pasportuojantis galiu stai ka pasakyt. Pagrinde problema yra musu islepimas ir vaikymasis lengvo rezultato. Juk mes esame tokios taurios ir unikalios asmenybes. Todel sportas tiesiog privalo but lengvas, keliantis vien dziaugsma ir malonuma. O galimas nuovargis ar raumenu maudimas sekancia diena?!!! Juk cia totali neteisybe musu jautrioms sieloms. O jei jau pasirinkau kokia sporta saka, tai ji man privalo iskart patikti. Ir gink Dieve, kad nebutu jokiu traumu!!! Jeigu bent kokia sausgyslele suskaudes, rytoj pat viska nutraukiu ir sportuoju tik prie kompiuterio!!!! Vat kai su tokiu vidiniu nusistatymu bandome sportuot, nenuostabu, kad pastangos greit baigiasi.
gerbiamasai, kaiptik katik perskaiciau straipsni, suteikainti vilties:) http://www.balsas.lt/naujiena/.....it-mokslas Be to pritariu Lupikui ir is savo patirties galiu pasakyti, kad butent pirmosios sportavimo dienos yra pacios pacios sunkiausios. Tada tikrai sunku ir duris atsirakint o ka jau bekalbet apie galvos plovima, kai reikia iskelus rankas trinkt plaukus:))) bet tai greitai praeina ir per pora savaiciu savijauta buna labai gera ir rezultatai per menesi siokie tokie matosi. Tarp kitko kazkur esu girdejes kad tik 30% svorio galima reguliuotis manksta, didziaja dali sudaro mityba. Bet judeti irgi butina:) galima gi ir truputi pagal muzika pasistaipyti kol niekas nemato – tai irgi judejimas:) tai sekmes, vienastoks!
na as savo patirtim pasidalinsiu. man pvz vienam sportuot nuobodu. tiesiog nudna. ‘pumpuot raumeni’ ar begioti. Kol yra kompanija, susirenkam pazaisti krepsini, ar tenisa tada galiu nors ir visa diena, nes tas maudimas kita diena raumenyse patinka, bet va vienam tai ziauriai sunku prisiverst ait sportuot.
Reikia turėti valios ir užsispirimo! arba kitaip supykti ant savęs
Man kokiam nors tikslui pasiekti paprastai užtenka didelio noro ir pastangų (šios atsiranda natūraliai, jei noras pakankamai stiprus).
Pvz. po 6 metų ėmiau ir mečiau rūkyti. Jau senokai buvau sugalvojęs tą padaryti,bet vis nustumdavau. Kai pastebėjau, kad lošdamas su draugais krepšinį pavargstu greičiau, nei būdavo visuomet…tai buvo paskutinis lašas:)
Originalas>>
As su tavim visiskai sutinku. Plaukimas pats geriausias sportas. Dievinu plaukiojima.
Lengviausia yra pradeti plaukioti, nes riebalai tiesog tirpsta. Pasiziurekit i tai kiek kalorijau suvartojama plaukiant, o kiek begant ar dviraciu vaziuojant… Pamatysit skirtuma.
Ir, vienastoks, jei turi svorio problemų, plaukimas tau kaip tik. Vandenyje kūnas (ir ypač sąnariai) apkraunamas ne taip smarkiai, kaip ant žemės, o kalorijos vartojamos. Traumų tikimybė yra daug mažesnė nei sportuojant ant žemės.
Aš jau turiu fallout 3 :) low-end VGA tikrai netrauks :p
Aš manau, kad problema slypi ne kur kitur, o tik motyvacijos stokoje. Be jos niekuomet nebuvo ir nebus rezultatų niekur. O motyvacija, jos būdas priklauso nuo individualaus žmogaus. Beje, minėjai, kad kažko nemokį – tam salėse yra treneriai.
Asmeniškai tau Džiugai siūlyčiau motyvuotis taip, kaip motyvuojies rašydamas šį blogą (teko kažkokį intervių skaityti). Daryk eksperimentą – kiek numesi svorio aptvarkęs savo mitybą ir apibegdamas po ratą ar du kasdien per savaitę arba dvi. Padaryk eksperimentą ir duok visiems nežinau.lt vartotojams žinot ar begiojimas (tai užtruks maksimum pusvalandį dienon) padeda mesti svorį. Juk dauguma jų to tikrai nežinos…
@sp:
Mintis šauni. Gal pradėsiu nuo plaukimo, nes barjeras mažesnis. Stengsiuos kas kartą vis nuplaukti daugiau metrų. :) O jei pavyks įprasti, tai ir bėginėti pavasariop bandysiu.
Taigi lauksim įrašų apie tai kaip veikia viena ar kita metodika, nes juk na nežinom ;)
Ir žiūrėk tapsi Osvensimo kulturistu vieną dieną :)
Sportas … Pati idėja man nepatinka – kiloti svarmenis nuobodu ir nesimato padaryto darbo… Bėgioti – tai lėta ir nuobodu…
Ir jei kartais reikia prasijudinti – yra tam fiziškai sunkūs darbai :) Padirbi, ir kūnas atsigauna, ir rezultatą matai :)
Ar su dviračiu palakstyt, leki sau, vėjas švilpia – gražu ir nenuobodu :)
One Trackback
[...] aptikau tarp savo rss naujienų Džiugo rašytą straipsnį apie asmenines nesėkmes. Paskaičius galima tik lėtai pritariant palinksėti galvą. Ryžtas (o tiksliau veiksmai [...]