nuotraukos autorius: cafemama
Neatoramoje radau nuorodą į labai įdomų The New York Times straipsnį apie arbatpinigius. Teoriškai arbatpinigiai neturi jokios prasmės – ekonomistai net negali paaiškinti reiškinio priežasčių. Kodėl už malonų aptarnavimą restorane paliekami arbatpinigiai, o už ne mažiau malonų aptarnavime banke – ne? Jei restorano šeimininkas sąmoningai gali mokėti mažiau algos, nes padavėjai ar barmenai „prisidurs“, tai gal tokias išlaidas norėtų sumažinti ir banko valdyba ar vaistinės savininkas?
Nelengva apibrėžti ir kas yra tie arbatpinigiai, už ką jie yra mokami. Jei žiūrėsime iš kliento naudos pusės, tai neaišku, kodėl žmonės palieka arbatpinigių, kai neketina daugiau apsilankyti toje kavinėje/restorane arba, tuo labiau, kai aptarnavimas buvo ne pats geriausias.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad spręsdami apie paliktinų arbatpinigių kiekį žmonės dažniausiai remiasi tik sąskaitos suma. T. y. palieka įprastą jiems procentą nuo sumos, neįvertindami aptarnavimo. Tokiu būdu sugriūna ir arbatpinigių kaip „kokybės kontrolės“ ar „pažymių už aptarnavimą“ vaidmuo. Žmogus, gaunantis arbatpinigius, įpranta juos gauti už bet kokį aptarnavimą ir daro klaidingas išvadas radęs tuščią lėkštelę („pasitaikė šykštuolis“).
Dar smagesnė psichologinė arbatpinigių palikimo analizė. Tyrinėjantys šį fenomeną sako, kad dalis žmonių jaučiasi nejaukiai ceremoningai aptarnaujami (kartais tame aptarnavime galima rasti netgi suvaidinto vergiškumo pėdsakų) ir moka arbatpinigius kaip „gėdos“ mokestį – bent mažą kompensaciją už kitų žmonių žeminimąsi prieš juos. Žinoma, daugumoje mano lankomų įstaigų aptarnavimo „žeminimusi“ tikrai nepavadinsi (kartais sunku net mandagumu pavadinti), bet esu kelis kartus lankęsis vietelėse, kuriose net nejauku buvo dėl perdėto dėmesio ir tupinėjimo apie pietaujantį. Tai tarsi feodalinė liekana – bene vienintelė likusi vieša vieta, kurioje „bajoras“ gali pasirodyti prieš savo viešnią, kad yra tikras ponas, apie kurį klupinėja tarnai. Kai kam tai turto, galios ar įtakos įrodymas.
Aš dažniausiai palieku arbatpinigių iš įpratimo. Taip, netgi tose vietose, kuriose neketinu daugiau lankytis. Nepalieku jų, jei būnu nepatenkintas aptarnavimu. Niekada iki šiol nesigilinau, kodėl taip darau – įprasta ir tiek. Tačiau, gerai pagalvojus, man patinka kavinės, kurios ant čekių rašo, kad atlygis personalui jau įskaičiuotas į kainą.
O kaip jūs? Paliekate arbatpinigių? Palikite savo balsą apklausėlėje.
Ar paliekate arbatpinigių?
- Jei aptarnavimas man patiko (Balsų: 405)
- Taip, visada palieku įprastą dalį nuo sąskaitos sumos (Balsų: 178)
- Palieku, nes gaila padavėjų - jie mažai uždirba (Balsų: 49)
- Labai retai, ypatingomis progomis (Balsų: 33)
- Ne (Balsų: 33)
- Kad tik sąskaitai pinigų užtektų - kur jau ten arbatpinigiams... (Balsų: 24)
Iš viso balsavo: 722
Loading ...
46 Comments
Šiaip palikdavau iš įpratimo visada. Priklausomai nuo kavinės 5-10 proc nuo sumos. T.y. jei tai valgykla ala Čili tai ~5 proc., jei vietą galima vadinti restoranu ~10.
Bet nustojau tai daryt.
Nes užkniso juodai amžini sąskaitos, meniu, patiekalų laukimai. Nuoatinės klaidos nešant patiekalus. Mane erzina kai atneša maistą 1 ar 2 iš 3 ar 4 valagnčiųjų. Erzina kai sumaišo. Pamenu bambėdavau, bet į konfliktus nesivaldavau. Tiek dėl savo nervų tiek dėl padavėjų kuriuos irgi kai kada galima suprasti. Jei administracija sugeba palikti vieną mergaitę aptarnauti 15 staliukų salę tai nieko ir neprikiši.
Dabar vertinu aptarnavimą ir jei jis standartinis palieku kažkiek arbatos. Tiek kiek seniau palieku tik tais atvejais kai aptarnavimas geras. Jei aptarnavimas blogas pradėjau palikinėti 1ct. Nes jei nieko nepaliksi palaikys skūpu, o 1ct. yra signalas. Jei susipras kitą syki paliksiu normaliai, jei ne tai ne.
Faktas tas, kad čia, kaip ir visur kitur, jei žmonės elgiasi standartiškai, iš įpročio ir taip kaip priimta, tai niekas nesikeis.
Arbatpinigiai daugiau kažkios vakaru vartojimo kultūros reiškinys. Rytuose arbatpinigių palikimas būtų didelis įžeidimas (aišku ne visur).
Aš taip pat palieku arbatpinigių, nes kažkaip tai, jautiesi kaltas jei to nepadarysi. Nors iš pažystamų žinau kad neretai arbata sudaro daug didesnį dalį nei alga.
Jei palikinėti „arbatą“, tada palikineti reiktu visur, kioskelyje, maisto prekių parduotuvėje, banke, degalinėje.
O tada gal ir patys praėtumėm gauti „arbatos“ prie algos.. net jei dirbame ne maisto ar aptarnavimo sferoje… :)
Visą laiką minimum 10%. Gal dėl to, kad pati esu tiek Amerikoj, tiek Lietuvoje padavėja dirbusi, broliai seserys šios duonos ragavę. Nors kartais aptarnavimas būna siaubingas, bandau suprast ir pateisinti padavėją, nes dažnai (ne visada) kaltas būna maitinimo įstaigos savininkas, išsinuomavęs didžiulę salę ir nusamdęs vieną mergaitę aplink ją lakstyti, arba nepatyręs virėjas, ir pan. Niekad nesusimąsčiau, kodėl picerijoj arbatpinigių palieku, o vaistinėj ne, tiesiog man būtų gėda atsistoti nuo stalo su tuščia lėkštele, nors niekada ten ir negrįšiu.
Kažkurioje rytų šalyje ( Japonijoje, imho ), arbatpinigių palikimas reiškia didelę nepagarbą žmogui. Nepamenu tik kodėl ..
Kavinėje visada palieku, 10-15 proc. Jei aptarnavimas patinka, palieku ir daugiau. Kartais palieku ir grožio salone, kai itin patinka rezultatas arba kai manau, kad aptarnaujantis asmuo per mažai paprašė:)
Kodėl palieku arbatpinigių? Nes tai laikau norma.
As irgi kadangi esu ragavusi tos padavejos duonos, tai ir iki siol bandau bent 10 proc. palikt (nebent neturiu smulkiu). Visgi, tenka pripazinti, arbatpinigiai kartais sudarydavo „antra alga“, t.y. jei uzdirbdavau 1000 Lt/men, arbatpinigiu susidarydavo kartais irgi daugiau nei 1000. Zinoma, fizinis darbas sunkus, moralinis visa diena islikt zvaliai ir besisypsanciai – irgi, tad, manau, arbatpinigiai uz gera darba- dalykas naturalus ir normalus.
Aš manau, kad arbatpinigiai paliekami tada, kai paslauga yra pakankamai susijusi su žmogaus privačia erdve: paslaugos kūnui, maistas ir pan.
Tinka tokios paslaugos:
-maitinimas;
-gydymas;
-masažas;
-kirpimas/pedikiūrai/manikiūrai…
ir t.t.
Norit pasakyt kirpykloje niekas nepaliekat arbatos? (-;
Žmogus palikdamas arbatpinigius moka užtai, kad būtų ramus dėl to, ką valgo, kaip jis išoperuojamas, liečiamas, kerpamas ir pan.
Aš tai nuo nuotaikos palieku. :D Kartais specialiai 1ct ar 10ct, kai užknisa, o kartais būna 16Lt su centais, tai sumoki 20, bet čia jau 20% gaunas, nors aptarnauja kaip visur.. tai pirma nuo sumos ir vien nuotaikos priklauso.. kiti tarkim sumoka 100lt ir palieka 1lt arbatpinigių, tai čia toks pats įžeidimas kaip nuo 10Lt palieki centą, tai kam išvis palikt..? :D
Žodžiu, Lietuvoj grybas tie arbatpinigiai, nes nėra jokių tradicijų ir t.t. seka išvada, kad nėr prasmės išvis palikinėt, tegu algas normalias moka tiem pardavėjam ir įskaičiuoja į čekį tuos arbatpinigius, jei nori. :) Tai dabar moka minimumą, tikisi arbatpinigių ir kaip visad nusukas mokesčius nuo valstybės, nes nieks gi neregistruoja čekyje, kiek palikai papildomai…
kai kava kavinėse kainuodavo 5 lt, tai palikdavau 10% nuo sąskaitos. Bet kai dabar kainuoja 10lt (tipo dėl išaugusių atlyginimų), tai palieku labai minimaliai.
Tegu savininkai ir moka tuos išaugusius atlyginimus padavėjams, o ne dvigubai perkelia jų atlyginimų pakėlimą ant mano pečių (ir kainomis ir arbatpinigiais).
Jei aptarnavimas malonus, visada gera yra palikti daugiau arbatos. Tada beri visą metalą iš piniginės kurį turi :) O jeigu aptarnavimas normalus, palieku iki 10%, jei prastas tai arba nieko arba simbolinį litą kokį
O kiek palikt padavėjai, kuri nesupranta netik ką užsakei, bet išvis ką šneki? Nes nemoka lietuviu kalbos… Veiksmas tai lietuvoj vyko.
Tiesa, ar žinote, kad jei aptarnavimas buvo blogas, derėtų arbatpinigių palikti (nes jūs mandagus ir žinote, kad tai reikia daryti), bet palikti 1-2 centus (tik tiek jo darbas tevertas!)
keista, kad ekonominės krizės metu niekas nesirenka paskutinio punkto.
Palieku visada, tačiau suma priklauso nuo aptarnavimo kokybės, nors paprastai būna apie 10%. — tačiau jei aptarnavimas patiko, padavėjos buvo mielos, o maistas skanus, nepagailiu ir kiek daugiau.
Gyvenime su draugais esame tik vieną kartą nepalikę nei vieno cento arbatpinigių, tačiau pelnytai…
Bet vėlgi, jeigu banke tave itin maloniai aptarnauja, kodėl nepalieki arbatpinigių? Apie tai ir yra šis straipsnis, o ne apie vargšus padavėjus … Aptarnavimo sfera yra gana plati.
Buvo paminėti japonai, tai pasakysiu apie kiniečius. Pas juos supratimo apie arbatpinigių palikimo visai nėra. Labai patogu, nereikia sukt galvos ar tau reikės palikti, ar ne. Nes jei pabandai siulyt daugiau nei prašo, tai žiūri akis išpūtę. Sakyčiau, labai patogu, visoms pusėms.
Paprastai arbatos palieku, apie 10-15 procentų. Pagal aptarnavimą jie varijuoja. Jei man tikrai patiko – paliksiu daugiau. Jei ne – kažkiek simboliškai (litas nuo didesnės sąskaitos ar pan).
Bukiausiai zinoma skamba saves pateisinimo fraze „tegu darbdaviai moka didesnes algas“. Ryskiai dauguma nera dirbe padavejais ir nezino kas yra arbatpinigiai. Kai gauni algos 600lt(tiek gaudavau pries 3 metus), dirbi puse dienos, o veliau dar ir studijos, plius esi ne vilnietis ir reik moket ne tik uz maista. Arbata ir yra tikrasis padaveju uzdarbis. Todel nenuostabu, kad jie stengias. O kartais ir vos prakalba ar nera nuotaikoj. „Tegul algas jiem pakelia“ – „tegul kas ryta man dede atnesa po milijona, plet“. Palikt arbatai nereik tradiciju ar dar ko, reik paprasciausiai suprast, kad zmogus nera vergas, o tiesiog maziau turtingas nei tu, o jo pastangas ivertint kad ir penkiais litais. Naivus ir akli zmones jus esat. Geda man butu klaust toki klausima: „kodel banke nepaliekat arbatos?“
Kavinėj stengiuosi palikti 5-10%, nebent labai nepatiktų. Kirpykloj irgi stengiuosi palikti. Priklauso nuo daug ko čia. Priešpaskutinį kartą arbatpinigių suma buvo ~60% kirpimo kainos.:)
be to, norejau paklaust, ar mes jau tampame amerikieciais, kad New York Times straipsnis lyginamas lietuvai?
Dirbu padaveju, zinomam restorane, taciau pasibaisejau zmoniu samprata apie arbatpinigius.
Truputis istorijos:
Arbatpinigiai atsirado Las vegase, kuomet visas atlyginimas, kuri gaudavo padavejas ir budavo arbatpinigiai. Beje Amerikoje, kai kur dar vis taip yra, taciau arbatpiniagiai automatiskai skaiciuojami i saskaita (10proc.), Jei Padavejas aptarnauja grupe, skaiciuojami virs 18proc.
Lietuvje si kultura egzistuoja tik tarp naujos kartos, dazniausiai jaunu zmoniu. Dirbdamas restorane nusiviliau, nes pasitaikydavo atveju kada su seima atejes „kietas verslininkas“ sokdindavo kaip verga, po to dekodavo kad viskas labai patiko, o arbatos palikdavo vos 3 proc.
Arbata palieki kaip padeka uz atlikta darba kunui, bendravima, supratima. nuo to ir priklauso procentas paliekamu pinigu. patikekit tiek fiziskai tiek emociskai padavejo darbas sunkus. Vasara dirbdavau taip kad marskinius grezt galedavai, daznai nebudavo laiko net nueiti pavalgyt ar i tualeta, o vake grizus dar vis sypsaisi, deja tik delto, kad lupu raumenys jau taip nenaturaliai itempti.
Deja restorano virsininkai arbatpinigius priima kaip naturalu dalyka ir del pakilusiu kainu tikrai atlyginimo nedidina- atvirksciai, zmones palieka maziau arbatos ir padavejas tik kencia.
Normalu palikti nuo5-10prodentu, vertinkit padavejo darba. As zinodavau kada padariau klaida ir nenusivildavau prastu ivertinimu, deja daznai koja pakisa virtuve, darbo organizavimo stoka.
Lunas, labai geras komentaras, kaip tik ir pamirsau paminet apie fizini kruvi. Atsimenu, dirbdamas sveriau 57kg, nors ugis 1,84m, dabar, kai normalus darbas sveriu 76kg. Gedo Pizza Jazz be viso to fizinio, tekdavo dar ir kentet ofisiniu, verslininku, ir siaip „aukstuomenes“ priekaistus, nes tekdavo tikrai kaip vergui aplink visus strakaliot. Arbatos jie daug nepalieka. Palieka daug rusai (ir nemazai) , anglai, lietuviai(jaunimas). Prancuzai skregos kaip ir italai. Vokieciui dzin kaip aptarnausi, visad gerai. Amerikieciai daug reikalauja, bet ir gerai palieka.
Tai pala, jei jau kalba prasidėjo apie padavėjų atlyginimus, tai nepamirškit taip pat sunkiai dirbančių žmonių maximose, sėdinčių tiesiai Jums po nosim – pardavėjų, kurių atlyginimas tikrai ne ką didesnis, o nuovargis ir galvos skausmas – geriausi draugai. Ar joms irgi paliekate arbatpinigių už malonų aptarnavimą?
Neesu šykštuolis ir arbatos visada palikinėju daugiau negu 10%, tačiau jei aptarnavimas man nepatiko, palieku simbolinį litą, kad ir kokia sąskaita bebūtų.
O be to, kaip jau minėjau kažkur aukščiau, straipsnio tema yra VISA APTARNAVIMO SFERA, o ne vargšai padavėjai, besistengiantys sudurti galą su galu. Prie to ir bankai, ir parduotuvės, ir viskas, kas tik susiję su APTARNAVIMO SFERA.
@Naitraideris:
Jei paliekame arbatpinigių, tai kodėl ne? Ne marsiečiai gi tie amerikiečiai. Kai kurie dalykai skiriasi nuo mūsų kultūros, bet labai daug turime bendrų dalykų.
Aš palaikau tų pozicijas, žodį „tips“ (arbatpinigiai) supranta kaip „To insure proper service“. Todėl arbatpinigių palieku tik tuomet, jei lieku patenkintas aptarnavimu ir suteiktomis paslaugomis.
Beje, dar vienas įdomus dalykas: vadovaujantis tokia angliško žodžio „tips“ interpretacija, arbatpinigius reikia duoti PRIEŠ paslaugos gavimą, o ne po jos. Teko girdėti, jog taip elgiasi kai kurie milijonieriai ir kiti elito atstovai.
Jei elgiesi kaip vergas, tai man knieti dar užtvoti, o ne pinigais tave lepinti. Nekenčiu tarnų, gražbyliavimo, apsimestinio keliaklupsčiavimo. Ne bendrauti su tavim atėjau — paduok, ko nuspirkau, patikrink, kad nebūtų priteršta, nesutrini indai, netaukuotos rankenos ir viskas, nelįsk į akis, eik savo reikalais. Nereikia man tavo prakaito ir pertemptos šypsenos. Jei ateisiu pabendrauti, tai atsivesiu ir su kuo, o negraibysiu padavėjų.
@keepitmassive
„…O be to, kaip jau minėjau kažkur aukščiau, straipsnio tema yra VISA APTARNAVIMO SFERA, o ne vargšai padavėjai, besistengiantys sudurti galą su galu. Prie to ir bankai, ir parduotuvės, ir viskas, kas tik susiję su APTARNAVIMO SFERA….“
jei tips’ai isplistu po visa sfera, butu tik geriau. bet biudzetas taptu labiau skyletas :)
beje kazkas panasaus vyksta tik ne po 2 ar 5 lt… o vadinama tai kysiais :)
Kitur paliktum „arbatpinigių“ būtų jau kyšis. :D
Patiems padavėjams geriau, jei nieks nepaliktų arbatpinigių, nes tada nebūtų kuo teisinti minimumo.. Dabar aišku Lietuvoje vistiek visi tik TIPO palieka, tai patiems darbuotojams tik blogiau. :p
@Sapnininkas:
„beje kazkas panasaus vyksta tik ne po 2 ar 5 lt… o vadinama tai kysiais :)“
Geras pastebėjimas. :) Medicinoje tai veikia 100%. Bet tuomet ir kyla klausimas – jei jau mes linkę primokėti už svarbų mums aptarnavimą ar paslaugas viršaus, tai kodėl ne visose srityse? Kodėl „arbatpinigiai“ chirurgui draudžiami įstatymo, o padavėjui restorane ne? Savaip sąžininga būtų pamatyti prie banko langelio užrašą „už 500 Lt galiu pasakyti, su kuo verta pakalbėti dėl geresnių kredito sąlygų“. :D
@Orginalas
Bent jau dalinai nera sunku pazaboti „kysininkavima“ kavinese. Tereikia istatyme smulkios pataisos :). Bet ekonomiskai tai nebutu naudinga, kadangi atlyginimu didinimas, gan smarkiai pakeltu paslaugu kainas, o pinigu, surinktu i biudzeta, panaudojimo efektyvumas yra visiskai minimalus…
@Vladas
Tai, kad stengiuosi kuo geriau atlikti savo darba nera vergavimas, paciam padavejui malonu kada klientas patenkintas. Patikek tikrai nenoretum kad su tavim padavejas elgtusi taip kaip jauciasi ta diena.
Delk maximos paradveju. Joms mokama mazi atlyginimai, kadangi tas darba dideliu reikalavimu nepasizymi. As dirbdamas padaveju moku 4 uzsienio kalbas, ismanau visa stalo etiketa, serviravima, turiu sugebeti komunikuoti su klientu ivairiom temom ir turiu kesti psichologini spaudima. Nemanau Jog kiekviena maximos pardaveja tai sugebetu.
dar tokiu ilgu komentaru neteko matyti:)
Ne ne ne. Nekenčiu ir nesuprantu arbatpinigių koncepcijos, nes tai pjaunasi su mano griežtai struktūruotu IT analitiko protu. Produktas/paslauga turi kainuoti tiek, kiek nurodyta ant etiketės/kainoraščio be jokių kitokių išsidirbinėjimų. O tuomet aš jau sprendžiu, kiek ir kokių gėrybių galiu sau leisti įsigyti.
Lygiai taip pat nesuprantu derėjimosi turguose „pointo“ ir niekad nesideru, nes man tai atrodo kvaila.
Įskaičiuokit tas sumas į galutinę prekės kainą, ir bus aišku. O dabar dūsauk: palikt, nepalikt…
Butent tu gali ivertinti kiek tau suteikta paslauga patiko. Procentas parodo nominalia paslaugos kaina. Tu vertini sugebejima ta paslauga suteikti. Kitose istaigose visa tai jau buna iskaiciuota i suma, kavinese, restoranuose tu sprendi kiek padavejas vertas. Amerikoje arbatpinigiusiprasta palikti daugelyje aptarnavimu sferu. Tai tik stereo tipas ,kad jie egzistuoja maisto versle.
to Lunas:
Daugiau tokių padavėjų ( nors tuomet ant kiekvieno kampo turėsim po prabangų restoraną ).
Anyway, aš tikrai nemanau, kad dirbi čili picoje ir kada tavo atlyginimas ne ką didesnis nei minimumas.
@Lunas
moki keturias kalbas, esi labai gabus, o čia verki, kad ne visi dosnūs arbatpinigiais ir reikia prakaitą lieti darbe.
Eik dirbti į Užsienio reikalų ministeriją.
Patikek dirbu ne cili picoje,bet viename is Vilniaus restoranu, taciau mano atlyginimas minimumas, plius 1,8 procentas nuo apyvartos.
vienastoks, ar tu suvoki, kad padavejai neuzdirba tiek, kiek chirurgai ir pan., ir kelt klausima kodel kitose sferose nepalikinet yra kvaila. Padavejo darbas yra labai sunkus. Atlyginimas pagal kruvi labai mazas, arbatpinigiai kompensuoja nervus ir nuovargi, nes del atlyginimo neverta dirbt. Tada jau geriau apsivilkt klouno kostiuma ir padavinet chyzburgerius. Jie neima arbatpinigiu, bet ir atlyginimai ju zymiai geresni, nei rimtesniuose restoranuose.
to Mantas:
Tikriausiai, kai tave konstaravo, pamirso irasyt arbatpinigiu palikimo programa. Robotas visgi ne zmogus.
to Naitraideris:
Manau pasakei pakankamai argumentų, kodėl padavėjai nusipelnė arbatpinigių, niekada neneigiau, kad neverti, bet dabar pasakyk, kodėl arbatpinigių yra neverti žmonės, taip pat dirbantys nuo ryto iki vakaro už minimumą, pasikartosiu, KITOSE APTARNAVIMO SFEROSE ( patikslinimas: žmonės, kurie kad ir kiek padarytų, kad ir kaip labai stengtųsi, vis tiek gaus TIK MINIMUMĄ ). Galima išmest bankus ar žmones, siūlančius paslaugas/prekes ( vadybininkai ), nes jie dažniausiai gauna procentą nuo pelno )
to Lunas:
Kas per restoranas, jeigu gauni minimumą ir tik 1.8%? Ten eidamas turėsiu omeny, kad šioje įstaigoje išnaudojami žmonės.
Be to, žodį „restoranas“ itin menkina jaunimo pamėgtos greito maitinimo įstaigos ( turiu galvoje RESTORANĄ McDonalds ) ..
keepitmassive, gal galetum parasyt smulkiau, kokios profesijos zmones tai galetu but?
Jei del kasininkiu, pacituosiu Luna: „Del maximos pardaveju. Joms mokami mazi atlyginimai, kadangi tas darbas dideliais reikalavimais nepasizymi.“
Kirpykloj zmones palikineja, poliklinikoj/ligoninej palikineja, taksistui bent as visad palieku, kur problema?
Problema zmonese, kurie susikuria pateisinimus sau. Tokius kaip: „kodel tada nemokam kitiem?“, ar „tegu pakelia atlyginimus“, ar „nesuprantu, kodel negali iskart visko irasyt i kvita“. Ant tiek visi salti ir uzsidare pirdziai esat, kad sunku palikt pitaka ir nusisypsojus palinket geros dienos.
O aš nesuprantu verkiančių padavėjų- mums mažą algą moka… Prabalsuokit kojomis ir viskas. O dabar mada tokia, kad darbdavys=vergvaldys ir reikia sušelpinėti vargšas padavalkas. Ubagų protas. Arbatos galima palikti tik tada, kai aptarnauja ypač maloniai, atlieka kokį tavo kapriza kuris nėra įprastas tai sferai- sakysim kavinėje man prireikė popieriaus, voko ir tušinuko. :)
Italijoje restorane po sočių pietų vaišino visokiai gėrimais ir šiaip maloniai bendravo- va tada galima ir galvoti apie arbatpinigius. Viešbutyje- sakysim priterlinau visą kambarį ar dar ką nors pridirbi, tada ir gali galvoti apie arbatpinigius už extra darbą.
Zoska, ryskiai ne i tema taikai. Nematau, kur kas butu rases, kad maza alga moka. Kiek skaiciau, tai buvo minima, kad arbata yra svarbiau uz alga, o ne tai, kad galetu kelt alga. Toks, vaizdas, kad lietuvoje visi padavejai nemaloniai bendrauja, tikriausiai del to, kad lietuviskai.
Visada palieku, jei graži padavėja man šypsosi, geras aptarnavimas.. :) Ne šiaip jau iš įpročio juos palieku, kažkaip negražu nieko nepalikti…
gauna padavėjai minimumą, visą kitą suprask turi išsi“šokinėti“ iš klientų – todėl, jei apyvartos ne konvejerinės, turi ir tupinėti su įdubstais, kad susirinktų kokius pusantro tūkstančio per mėnesį į rankas.
a, dar kokia nesąmonė – dažniausiai nepaliekam barmenui arba virėjui – o juk jiems reikėtų labiausiai… vienose įstaigose „arbata“ metama į obščiaką ir dalijama ant pamainos, kitose – kiekvienas už save…