Ar tikrai Flash miršta?

Perskaičiau įdomų Kevino Flemingo rašinį, kuriame jis teigia, kad Flash kaip svetainių kūrimo technologija yra pasmerkta mirti. Priežastys dvi, ir ganėtinai svarios:

• Paieškos sistemos daug prasčiau indeksuoja Flash svetaines, dėl ko jos praranda lankytojus iš Google ar Yahoo!
• Daug tekstinės reklamos mechanizmų (įskaitant Google Adsense ir Yahoo Publishers Network) apskritai neveikia su Flash.

Alexa didžiausių svetainių šimtuke nėra nė vienos svetainės sukurtos su Flash technologija. Ar tai reiškia, kad Adobe Flash įrankis dabar tereikalingas tik žiniatinklio žaidimukams ir įkyrioms reklamoms kurti?
Tradiciškai Lietuvoje Flash buvo ir tebėra žiniatinklio dizainerių duona, lašiša ir šampanas. Kitos technologijos taip pat naudojamos, bet dažniau – labai stambiems projektams. Bankai, žiniasklaidos kanalai, didžiosios prekybos sistemos, kompiuterių pardavėjai arba patys gerai išmano visas žiniatinklio kūrimo technologijas, arba samdo pakankamai kompetetingus pasirinkti tinkamiausią svetainės platformą specialistus.

Tačiau masinio vartojimo produktų gamintojai ir pardavėjai, dauguma smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių savo svetainėse vis dar pasitinka „filmukais“. Kodėl Flash yra populiarus svetainių kūrimo įrankis?

• Klientui, neišmanančiam interneto specifikos, bet turinčiam rinkodaros ir reklamos patirties kitose medijose, Flash – vienintelis priimtinas formatas, nes leidžia tiksliai kontroliuoti išvaizdą, „logotipo dydį“, judesį, garsą, animaciją ir pan. Dažnai interneto svetainė įsivaizduojama kaip savotiška spaudos reklamos ir vaizdo klipo samplaika.
• Dizaineriams Flash irgi labai patogi, nes su ja daug lengviau įvykdyti visas kliento užgaidas. Svetainės elementai Flash projekte daug mažiau priklausomi nuo vienas kito, nei HTML/CSS schemose, todėl jais lengviau manipuliuoti. Bet ko gero svarbiausias motyvas yra tai, kad Flash projektai atrodo brangesni, puošnesni, labiau „išbaigti“, todėl juos parduodant galima tikėtis didesnės maržos.

Bet ar blogai, kad verslas Lietuvoje turi filmukus vietoje svetainių, o dizaineriai gali uždirbti kiek daugiau ir lengviau atskleisti savo kūrybiškumą?

Pas mus „gūgliniai“ lankytojai dar nėra labai vertinami ir jų neitin vaikomasi. Verslas tikisi, kad jo svetainė bus lankoma dėl reklamos spaudoje, radijuje, TV ir, svarbiausia, internete. Neretai svetainė ir naudojama tik kaip įvairių akcijų informacijos, registravimosi ir gal dar kokio žaidimo įrankis (alus, traškučiai, kitos maisto prekės). Toje svetainėje tikslios informacijos apie produktą ar gamybos technologiją nė nerasi – tai kam jam Google indeksavimas?

Interneto potencialą besistengiančios išnaudoti „verslas verslui“ ar paslaugų bendrovės (bilietai, renginių organizavimas, siuntų tarnybos ir pan.) Flash naudoja nebent smulkiems elementams ar savireklamos skydeliams.

Plataus vartojimo produktus gaminančios ir parduodančios bendrovės per internetą jokios veiklos nevykdo – nebent reklaminę. Joms Flash – tinkamiausias įrankis. Niekas tose svetainėse lankytojų nelaukia, bet jei užsukai netyčia, tai bent papramogauti gali ar pažiūrėti animaciją.

Taigi Flash tikrai nemiršta ir dar greit nemirs. Pagrindinis dalykas – tinkamai pasirinkti technologiją pagal poreikius. Jei tereikia pralinksminti netikėtai užsukusį ir priminti, kad gerti „Super Kolą“ yra labai šaunu, tai Flash – vienintelis dalykas, kurio reikia. O jei nori internetą panaudoti kaip kontakto verslui užmezgimo, informavimo, viešųjų ryšių, papildomų įplaukų įrankį, tai Flash animaciją ar navigacijos priemones derėtų naudoti labai saikingai.