Ar teiginiuose apie mąstymo klaidas būna klaidų?

Šis rašinys yra provokacinis. Toks mano darbas (pagal savo paties susigalvotą apibrėžimą): spėlioti, abejoti, klysti, taisytis ir vėl nuo pradžios… Taigi. Turiu seniai į adresyną pasidėjęs agresyvų Scott H. Young ir Lifehack.org rašinėlį, pavadintą „Septynios kvailos mąstymo klaidos, kurias tikriausiai darote ir jūs“. Žinau, kad labai daug mokslo disciplinų moko mąstyti „teisingai“. Negana to, dar yra logikos mokslas, kuris tyrinėja visai ne tą, ką žmonės vadina „logika“. Čia kaip su neuropatologais: žmonės mano, kad jie padeda neurotikams, o iš tiesų pas juos reikia eiti, kai juosmenį vėjas perpučia.

Na, bet grįžkime prie mąstymo klaidų. Turiu klaidingą nuomonę, kad teisingai mąstyti neįmanoma, o gal ir nereikia – teisingas mąstymas gali būti tik tada, kai mąstoma pagal tam tikras taisykles. Jei mąstymą galima aprašyti taisyklėmis, tai jį galima ir suprogramuoti. Jei jį galima suprogramuoti, tai darbą gali atlikti ir kompiuteriai. Kadangi jie jį ir taip jau daro… žmogui galima klysti.

Štai ko pagal taisykles nevalia žmonėms daryti:

  1. Ieškoti informacijos, pateisinančios teorijas. Nes tai tendencingas jos paieškos būdas. Vietoje to siūloma, viską, kas patenka į akiratį, vertinti vienodai ir tikėtis, kad teorijos įrodys save pačios. Arba, kad tau nepalankias įrodys priešininkai, o tu liksi nieko nepešęs. Netinka.
  2. Praeities įvykius vertinti kaip labiau galimus, nei dar neįvykusius. Tikriausiai todėl ir teigiama, kad statistika nieko verta. Esmė tokia – jei vieną durnių, lakstantį po pievą per audrą, nutrenkė žaibas, tai teisingai mąstantys turi bėgti palakstyti aplink jo lavoną, nes apdegusi mėsa – joks įrodymas, kad žaibas gali nutrenkti. Sakyčiau, evoliucija turi kitą nuomonę.
  3. Įžvelgti dėsningumus, kur jų nėra. Bet tuomet neliktų paranojikų! Ir šiaip – aš būčiau linkęs skatinti atvirkščiai – ieškoti jų visur. Juk dauguma atradimų – tai dėsningumai, įžvelgti ten, kur jų nepastebėjo kiti. Netinkamus kas nors paneigs, ir bus tvarka.
  4. Naujiems duomenims suteikti daugiau svorio. Ha! Pavyzdžiui, pasiimi 1911-ųjų kelių eismo nelaimių statistiką ir teigi, kad problemų gatvėse nėra, nes vos vienas arklys patrenktas. Nerimta. Nors sutinku, kad verta atsižvelgti, kaip kinta duomenys laikui bėgant. Tendencijos svarbesnės už dienos faktus.
  5. „Užsikabinti“ už pirmo paminėto fakto, vardo, skaičiaus ir pan. O kaip kitaip būtų valdomos tautos? Už ką liepia, už tą ir balsuoji. Alternatyvų svarstymas – imlus darbui ir nuostolingas dalykas. Geriau pasistengti, kad tas pirmas paminėtas dalykas būtų parankiausias tau.
  6. Pernelyg pasitikėti savimi. „80% vairuotojų mano patenką į 30% geriausiai vairuojančių“. Šitas man patiko, bet kita vertus, mes ir Latvijos dar nebūtume atradę, jei manytume, kad neturėsime sumanumo spręsti bet kokias problemas ir sunkumus, su kuriais susidursime, tarkime, keliaudami. Žmogaus atradimai paremti beatodairišku neįmanomų dalykų darymu ir nesibaigiančiu stebėjimusi, kad tai pavyko.
  7. Spręsti apie savybes pagal elgesį. Kitaip tariant, jei aptikote kaimyną nuogu užpakaliu, bandantį apdergti jūsų kilimėlį prie durų, nevertėtų abejoti draugišku jo charakteriu – gal jis taip tik provokuoja jūsų kvietimą užeiti išgerti arbatos. Ką gali žinoti, gal iš tikrųjų? Sprendžiame pagal elgesį ar išorinius požymius todėl, kad tai dažniau pasiteisina, nei nepasiteisina. Mokslininkai tyrimams gali sugaišti dešimtmetį, o sprendimą, ar priimti žmogų į darbą reikia priimti po 15 minučių pokalbio.

Štai ir klaidingai paneigiau visas teisingo mąstymo taisykles. Mano įžvalga tokia: jei turite laiko, atidžiai apsvarstykite visus galimus variantus, bet nesikankinkite be reikalo: esate gyvi? pragyvenimui uždirbate? turite draugų? Vadinasi jūsų klaidingas mąstymas davė gerų vaisių.

This entry was posted in komentarai, patarimai, rinktiniai. Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

5 Comments

  1. rebel
    Posted 2007.10.9 at 18:23 | Permalink

    Sunku man skaityti šita straipsnį:) aš pratęs, kad pirmas pastraipos sakinys tarsi pasako tą patį, ką likusi pastraipa, tik detaliau. O čia priešingai :D. Pasimetęs dabar jaučiuosi :D

  2. Posted 2007.10.9 at 18:27 | Permalink

    „Turiu klaidingą nuomonę, kad teisingai mąstyti neįmanoma…“

    Net neįsivaizduoji ko vertas šitas sakinys, jeigu nuomonės turėjimą laikysime mąstymo produktu.

  3. vienastoks
    Posted 2007.10.9 at 18:27 | Permalink

    Kad nebūtų nuobodu. Nors būna gi perspėjimų pradžioje: „Viską, ką toliau skaitysite, man padiktavo prie galvos pridėję pistoleto vamzdį…“. Sutinku, kad ne mokslinėje literatūroje. Tai pramoga.

  4. Posted 2007.10.9 at 19:21 | Permalink

    Po penkto skaitymo įsikirtau visas teorijas, tik pirmoji lieka nesuprastas. Prieštarauja mano įsitikininams. Nelabai vykęs bandymas paskersti „šventąją karvę“.

    Iš išvis – nesuprantu, kodėl daromi tokie patarimai. Taip, jie logiški, svarūs, bet ar mes visi mąstome kitaip? Tie, kurie mąsto kitaip, matyt, nepradės mąstyti naujai, nes visgi naujų patarimų vykdymas, prieštaraujantis saviems įsitikinimams vers elgtis nenatūraliai, o tai jau yra blogai. Manyčiau, geriausia yra gyventi pagal savas normas.

    Suprantu, kad autoriai nenori mums jų primesti ir įtikinėti, bet man atrodo, kad šitokios taisyklės nėra būtinos ir reikalingos.

  5. Posted 2007.10.9 at 19:26 | Permalink

    Pralinksminai, seniai gavau tokią ironijos ir sveiko humoro dozę :)