Kompiuteriai ir internetas seniai pasiekė ir peržengė kritinę sklaidos visuomenėje ribą. Tiesa, Lietuvoje iki mobiliųjų telefonų ekipiruotės lygio jiems dar toli, tačiau tas „kas trečias šalies gyventojas“ – dabar jau nebebūtinai jaunas specialistas, studentas ar moksleivis. Į internetą ėmė plūsti vyresniojo amžiaus ir net senyvi žmonės.
Iš pradžių „seniai“ pasitenkino tuo, ką jiems parodė vaikai ir anūkai – lrytas.lt, Delfi, receptai, orai, gal dar Google. Bet skaitinėdami patarimus, maigydami nuorodas, retkarčiais pasitardami tarpusavyje ir įkyriai kamantinėdami jaunimą, jie po truputėlį ėmė jaustis tvirčiau ir peržengė atitverto jiems „gardo“ ribas. Vieni prisijungė prie socialinių tarnybų, ieškodami klasės ar studijų draugų, kiti ėmė kurti savo tinklaraščius, treti įvaldė iki tol svetimą teksto pokalbių ar net IRC kultūrą. Šiandien 40-50 metų amžiaus internautai – nebe retenybė ir Lietuvoje, o kai kada galima sutikti ir dar vyresnių.
Ilgainiui jaunimui tai pradėjo nebepatikti. Bent jau radau apie tai rašinį užsienio portale. Vienas dalykas paaiškinti, kaip rašant komentarą užpildyti „captcha“ laukelius, kitas dalykas – atsakinėti į jau prakutusio tėvo ar senelio klausimus, ką pats veiki internete. Aš nedalyvauju socialiniuose tinkluose, bet įdomu, ar kam pasitaikė susidurti su vyresniaisiais šeimos nariais ar giminaičiais One ar Frype? Ar tampa jie „draugais“? Ar priimami į būrį?
Tiesą sakant, su šiokiu tokiu diskomfortu (iš priešingos perspektyvos) kartais susiduriu ir aš, ypač jei laiške ar komentare atsižvelgiama, kad apie kompiuterius rašiau dar prieš gimstant kai kuriems iš mano pašnekovų. Lyg senais laikais mokytojas 8c klasės diskotekoje. :) Nejaučiu jokios patirties naštos. Kadangi mane domina visada tik nauji dalykai, tai apie juos dažniausiai žinau ne daugiau nei skaitytojai – tai mus suartina. Neveltui anksčiau prie nežinau.lt buvo prierašas „nes tai, ką žinau, nebeįdomu“. Jei būsiu gyvas, būsiu smalsus ir po 20-ies metų – toks jau mano būdas. Bet dabar galvoju, ar kartais nesukeliu dar didesnio diskomforto jaunesniems žmonėms „įsiveržęs į jų erdvę“?
Būtų labai smalsu sužinoti jūsų nuomonę, jei teko internete susidurti su vyresniais žmonėmis. Ar naudojasi šiuolaikinėmis komunikacijomis, ar kuria internete jūsų tėvai ir seneliai? Koks jūsų požiūris į vis didėjančią „senjorų“ bendruomenę internete?
15 Comments
Gera tema (esu gimęs dar 4 m. anksčiau (vos nenusilaužiau gūglio, kol tai aptikau)), tik kad čia beveik nėra problemos.
Propaguoju dalyvavimą internete tikruoju vardu ir pavarde, tai turėtų apsaugoti nuo „anonimiško flirto su (įvairaus amžiaus) giminaičiais“…
Mane asmeniškai trikdo tik tai, kad vyresni žmonės (nors kartais taip elgiasi ir jaunesni) pradeda į mane ar kitus kreiptis „Jūs“. Tą patį tinklaraštį rašant, bendraujant su skaitytojais ir komentatoriais, paprastai aš nenustatinėju atstumų: Tu man per senas, todėl į Tave kreipsiuos „Jūs“, o kai į mane taip pradeda kreiptis, jaučiuosi nejaukiai. Man problema tik tame.
o ar kreipinys į Jus „Jūs“ nepadeda prisiminti, jog esate vertas pagarbos, kaip ir visi kiti Dievo padarai žemėje? Mat, kartais taip jau atsitinka, kad ilgai menkintas valdžių ir kitų, žmogus ATPRANTA būti gerbiamas, ir iš vis užmiršta savigarbos ir orumo savijautą.
Nenaudojimas kreipinio „Jūs“ santykiams duoda familiarumo, kurio taip trūksta mūsų visuomenėje. Žmonės susiskaido į amžiaus grupes ir bendrauja daugiausia jose, o tarp grupiu santykiai dažniausiai formalūs. Nežinau, ko čia taip bijoma.
Studijuodamas užsienyje bendravau su žymiai vyresniais žmonėmis ir buvo natūralu į juos kreipti vardu ir bendrauti kaip su kolega, nesvarbu, kad jis vyresnis ir sukaupęs daugiau patirties (sėdėdavom su 80-mečiu profesorium ir vienas kitą visada vadindavom „tu“ arba vardu). Pagarba yra daugiau asmeninis dalykas, ją galima išreikšti žmogui karts nuo karto, tačiau tikrai nebūtina to daryti kiekviename sakinyje…
heh, kartais pasijaučiu per senas, bet paskui pasimiršta )
Dėl nebejaunų internete – pakanka paskaičiuoti, ir supranti, jog tie „lendantys seniai“, kuriems šiandien gerokai per 2×25 ar net per 2×30, su AK pradėjo draugauti kokiais 1990, ir tada jie buvo dar visai „nieko bičai“.
Skirtumas tik tas, kad AK jiems – darbo duonos kasdienei įrankis, todėl visai neblogai įvaldę programas, kuriomis dirba (net adminai nenutuokia tiek apie jas), jie tiesiog neturėjo galimybių susipažinti su pramoginėmis galimybėmis. Tačiau tai nereiškia, jog jiems neįdomu tai, ką žmonijai naudingo duoda šie padarai, arba kad neįdomu išgauti iš AK viską, kuo jie gali naudingai pasitarnauti žmogui.
He :) Į mus mokykloje mokytojai kreipiasi „Jūs“, iš pradžių buvo keista, bet su laiku pripratau ir iš tiesų supratau, jog tai tik tam, kad išlaikytų abiejų pusių pagarbą ir „oficialųjį“ atstumą. Tačiau yra mokytojų, kurie nusimeta tą kaukę „mokytojas“ ir su jaus maloniau bendrauti.
O dabar į temą. :) Aš labai nemėgstu aiškinti vyresnio amžiaus žmonėms ką ir kaip atlikti, nes dažniausiai jiems taip greitai informacija „nesusivirškina“, o dėl viso kito tai neturiu problemų. Kaip tik atvirkščiai, man patinka bendrauti su vyresniais už mane. :)
Man, asmeniškai, nereikia, kad į mane kreiptųsi „Jūs“ tam, kad pasijausčiau verta pagarbos. Be jokios abejonės, yra įvairių situacijų, vietų, asmenų, su kuriais bendraujant neapsivertų liežuvis sakyti „Tu“, tačiau aš kalbu apie interneto erdvę, kurioje paprastai bendrauja panašaus (jaunesnio) amžiaus žmonės, ir būtent šiame kontekste tie visi „Jūs“ mane trikdo.
Man jau beveik 40. Prie kompiuterio prisėdau tik prieš tris metus. Aš jau pakliūnu į tą antikvaro kategoriją? :) Tikrai trūksta pačios paprasčiausios informacijos. Jaunimo net nėra ko klausti, jiems rūpi TIK žaidimai :) Tai ir kapstomės po truputį žmones juokindami :)
Scania, na Jūs ir senas diedas :)
___
Mano uošvis +50 įsitaisė kompiuterį, po internetą įsivedė. Kažkada netyčia į jo naršymo historį pažiūrėjau :D. Štai ko senimas ieško.
P.S. uošvienei nieko nesakiau :)
„Jaunimo net nėra ko klausti, jiems rūpi TIK žaidimai“
Ar ne per drąsu taip tegti? Net jei kalbi ne apie visus, o apie didžiąją dalį.
Seni žmonės internete tikrai nemaišo. Tėtis panašaus amžiaus kaip kai kurie iš jūsų, tai gana daug klausinėja, bet ne tik apie internetą. O va kai dirbu, tai daug visokių senų žmonių skambina dėl interneto, pastebiu kad įrangoj nieko nesupranta ir nieko nemoka, o kai kas nors neveikia, labai sunku išaiškinti kaip kas vyksta.
Vykintai, gal ir per drąsu, o gal ir ne. Kas pasvers? Ir ko daugiau, programerių, geimerių ar lamerių? Beje, su jaunimu susiduriu ne tik tinkle (realybėje irgi yra jaunuolių). Niekada nesakiau, kad jaunimas blogas. Tik patarimų nereikia tikėtis :)
Tema paciu laiku. Rytoj sutariau seneliui sutvarkyti kompiuteri (iki siol naudojo tik sachmatams zaisti) ir artimiausiu metu jis taip pat bus prijungtas prie interneto. Siemet svesdamas 75-aji jubilieju jau turetu moketi atsidaryti naujienu portalus ir apmoketi mokescius. Nesitikiu, kad ismoks ka nors daugiau… Vasara susiranda ka veikti ir taip, o vat ilgais ziemos vakarais nuobodu zmogui. O internetas puikiai uzmusa laika (ypac kai nemoki gerai naudotis).
Tai kad tas amžius nelabai jaučiasi, nebent ten kokioje onėje dieduko ar močiutės nuotrauka matosi, o šiaip kad ir iš komentarų nepasakysi ar tas žmogus pagyvenęs ar ne