Aš jau. Ne per vieną dieną ir net ne per vieną mėnesį, bet biudžeto skaičiavimas kuo toliau, tuo labiau tampa vis depresyvesnis užsiėmimas. Blogiausia, kad apkarpytos lėšos iš naujo pakursto pilvo ir smegenų konfliktą, kuriame dažniausiai, deja, laimi pilvas. Dešrelės ir picos atima iš knygų, filmų ir muzikos.
Lovys atima ir iš planų pasitobulinti ar pakeisti kompiuterį, įsigyti kokį nors naują įrenginuką. Tai jau pradeda proletariškai-petrogradiškai nervinti. Per pastaruosius metus išlaidos, originaliai mokesčių už butą lapelyje pavadintos „kitomis“, padidėjo 10 kartų – nuo 10-20 Lt iki 100+. Kaskart krūpčioju, pamatęs užrašą „Maxima mažina kainas“, nes žinau, kad prie kasos, suskaičiavus prekių kainą, teks palikti dar 10 ar 15 litų daugiau.
Dar ne taip seniai liūdėjau dėl gerb. S. Dariaus ir S. Girėno lemties, pinigėliui su jų atvaizdu praradus bet kokią vertę. Dabar ašarą braukiu vos prisiminęs „Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai…“.
O, aš suprantu! Pagal kažkokius ekonominius dėsnius esame nepaprastai pažangūs, nes mokame dukart mažesnes kainas nei ES vidurkis, uždirbdami 5-10 kartų mažiau. Belieka mums padidinti savo darbo našumą, dar mažiau valgyti ir atsisakyti švietimo bei sveikatos apsaugos, o kainas sulyginti su Vakarų Europos. Taip turėtume uždirbti geresnį kokio nors „šmito“ reitingą, kuris matuoja šalis, geriausiai tinkamas sumerkti perteklinį G7 kapitalą. Atleiskit, atrodo prabilau, kaip jaunasis Algirdas… Bet reikia gi garą kur nors nuleisti. :)
Blogiausia, kad didėjantis asmeninis skurdas ima grėsti ir laisvalaikio projektų gyvavimui, įskaitant ir nežinau.lt. Kadangi užsiėmimas „minusinis“, o pasiūlymų užsidirbti visiškai realius pinigus rašant žurnalams, apsiimant versti rinkodaros ir techninę literatūrą, konsultuojant ir netgi dėstant apstu, tai pagunda ištraukti laidą ir eiti „pachaltūrinti“ didėja proporcingai pieno produktų kainoms.
Prigyvenau iki to, kad nelabai noriu imti naujus produktus testams, nes jų atsivežimas ir parsivežimas taksi – net porą-tris kartus per mėnesį man tampa per brangus. Absurdas.
O gal čia man vienam taip? Ar jūs pajutote kainų augimą? Kaip skaudžiai butų nuomos, energijos, maisto, transporto kainų augimas paveikė jūsų biudžetą? Ko teko atsisakyti, kokiais surogatais pakeisti? Pasiguoskime komentaruose – psichologai sako, kad visiems nuo to taps šiek tiek lengviau.
38 Comments
Anksčiau apsipirkinėdamas prekybos centruose nekreipdavau dėmesio į prekės kainą, tiesiog griebdavau pirmą pasitaikiusią prekę, kurią kažkada pirkau ir man patiko. Dabar pastebiu, kad vis dažniau renkuosi kažką pigesnio, vis smarkiau mane vilioja visokiausios akcijos, išpardavimai ir panašūs dalykai, kas žinoma gaišina mano laiką.
A kur to jų nepajusi, kai ta pati dešra prieš 2 metus kainavusi 4,50 dabar jau 8 šaukia, o atlyginimo augimas paskui kainas nebespėja.
as irgi pradejau pastebeti, kad mano akys pradejo pastebeti keistai neadekvacias prekems prekiu kainas. kolkas per daug nesikankinu, nes niekada nebuvau is tu, kurie perka tik pigiausias ar prasciausias prekes. bet dabar imu labiau pasverti poreikius, norus ir uzgaidas, atitraukiu neatsargiai istiesta link brangesnes ir nelabai reikalingos prekes ranka, zodziu, gyvenu budriai. o akcijos ir ispardavimai – visada gerai ;)
baisiausia bus, kai taxistai pakels kainas tiek, kad taps pigiau isigyti savo auto. visiskai nesu moraliai pasiruoses vazineti tarp vilniaus eismo dalyviu, svelniai tariant.
akcijos yra gerai, bet iki tam tikro lygio.. :) kai tai tampa hobiu, o dar blogiau gyvenimo būdu – tikrai nieko gero :)
čia kaip niekur tinka:
pesimistas sako: „blogiau ir būt negali…“, optimistas – „gali, gali…“
Juntamas. Netgi labai stipriai. Stengiesi atsisakyti skanumyno ar pramogos, kad galėtum tiesiog pavalgyti – tas tiesa. Tenka dirbti ir mokytis, o ir turint gerokai didesnes pajamas, mėnesio pabaigoje balansas vis toks pats, kaip ir būdavo turint tas žymiai mažesnes pajamas. Nuo algos pradedu vesti griežtą apskaitą – ji tikrai padeda išsiaiškinti, ko geriau atsisakyti ir kur naudoti tam tikrus finansinius resursus.
Kažkaip nelabai pajutau… T.y., pajutau, bet ne taip skaudžiai, kaip tikėjausi. Tiek rėkta buvo apie šilumos brangimą (taip taip, suprantu – žiema šilta), tiek rėkta, ale lygiai tas pats, kas per Rusijos krizę – vos ne pasaulio galas ir badmetis pranašautas, o išgyvenau, ir jei ne laikraščiai – nebūčiau pajutęs.
Labiausiai pajutau paskolos kilimą – nuo kažkur 820 iki 1100, bet vėlgi – per tuos du metus mano atlyginimas (ačiū darbdaviui ir valstybei)panašiai pakilo.
Paėmęs paskolą sugebėjau ir dėvėtą mašiniuką nusipirkti ir naują kompiuterį, ir visą tai išlaikyti (nors dyzelis brango trečdaliu).
Na, žodžiu, ne toks baisus, kaip velnias piešiamas. Kažkaip dar galo negaunu :)
Tai gal tuomet laikas isideti reklama i savo saita ?
…na taip kad desros pabrangima bent jau kompensuotu, bet ir moraliskai paties negniuzdytu ?
Nes, kaip skaiciau anksciau, pats lyg ir tokiu minciu turejai.
Ernestas »
Jei išjungtum savo AdBlock, tai reklamą pamatytum. :) Bet kol kas ji dirba tik serverių nuomai.
Jei paskaitytum mano Twitterį, tai prieš skaitydamas tavo įrašą parašiau: Reikia rašyti CV – taip šūdinai jaučiuosi… Šiek tiek kaip prostitutė…
Viskas siejasi tiesiogiai. :-(
Vienintelė vieta kur pajutau kažkiek kainų didėjimą – degaline. Lietuvoje yra daug darbo vietų – kuriose dirbant nereikės skaičiuot dešros pabrangimo.
Taip, pastaruoju metu tokios darbo vietos – statybose. Ir išsilavinęs žmogus, dirbantis kūrybišką darbą, gauna keliais tūkstančiais mažiau už tolimųjų reisų vairuotoją.
Kainos man dar nekanda, tačiau pabrangimą jaučiu kaskart parduotuvėje. Atrodo, nieko neperku, o sumoku tiek, kiek anksčiau už kalną prekių. Neskaičiuoju pinigų dešrai ir stengiuosi nepirkti pačių pigiausių prekių, tačiau trys makaronai su sūrio įdaru už 8 litus (anksčiau buvo už 4) – man per brangu.
Jap pajutau. Deja. Dažniausiai tenka atsisakyt pramogų – taip bent jau neišsisvaisto pinigai vėjais. Arba pramogas keičiu į tokias, kurioms nereikia papildomų pinigų (ar beveik nereikia) – ty daugiau tiesiog vaikštau ir fotografuoju nei išlendu su draugais pasėdėt kur nors…
O šiaip – manau jei nežinau.lt atsirastų „Donate“ mygtukas – manau bent kažkeliais pinigais galėčiau paremt projektą.
O ko noret, kai valdzioj sedi aferistai ju atlyginimai tai … – o kaip sakoma, sotus alkano neuzjaucia.
Valdžioje sėdi protingi žmones – jie uždirba pakankamai pinigu sau bei giminėms, jai žmogus pakankamai neuždirba kaltas tik jis pats.
O kaipgi nepajusti, ypač kasdieniniuose produktuose. Prieš kelias dienas pirkau kiaušinius už 4,5 Lt, o prieš mėnesį tuos pačius plojau apie 3-3,5.
Kalbant apie brangimą prisiminkite, kiek prie smagaus gyvenimo prisideda nuomos ir būsto kainos, štai tada imi svarstyti ar išvis kada bus galima atsipūsti.
Na jau nebūtumėm lietuviai, jei nustotume dejuoti. Ar ne?
Iš to, kad tokios tematikos įrašas pasirodė nežinau.lt, galima spręsti, kad problema rimta. Be jokios abejonės, kainos kyla nepropocingai darbo užmokesčiui, manau, tai pastebi beveik visi. Tačiau ar būtina atsisakyti tam tikrų savo poreikių tenkinimo dėl to? Ne valstybė, ne jos politika ir ekonomika mus daro laimingais, o tik mes patys.
Netgi pačiame įraše yra atsakymas į klausimą ką daryt: „…pasiūlymų užsidirbti apstu“. Ar nebūtų blogiau, jei tokių pasiūlymų nebūtų? Akivaizdu, kad mes kasdien darome pasirinkimus, ir logiška manyti, kad renkamės tai, kas mums svarbiau ir duoda daugiau naudos (nebūtinai materialinės, kaip įvertint malonumą litais?). Jei vienastoks renkasi rašyti įrašą nežinau.lt vietoj straipsnio kokiam nors žurnalui, vadinasi, jam taip smagiau/geriau/naudingiau. Jei baisiai trūktų pinigų, tikriausiai rinktųsi antrąjį variantą.
Paprasta.
Nežinau, ar padės dejavimas, guodimasis… Faktas yra aiškus – mokame už kažką truputėlį pigiau, už kažką panašiai, o už kažką ir brangiau (paprastas pavyzdėlis – palyginkit, kiek kainuoja Lavazza pakelis pas mus ir tarkim Belgijoj – kavos negeriu, bet kainų skirtumas gerokai nustebino) nei vakarų Europos gyventojai. Uždirbame akivaizdžiai mažiau. Ką darysi, tokia pas mus valstybė, toks verslo mąstymas – kuo mažiau mokėt darbuotojui, kuo daugiau pelno sau ir akcininkams. Naivia galvojau, kad bus kitaip, kai išvažiuos nemaža dalis lietuvių į užsienį. Deja, viskas liko praktiškai taip pat, darbdavių mentalitetas nesikeičia – kur tik gali, moka „į vokelį“, kur tik gali, moka mažiau, nei sutarta ir t.t.
Kas situaciją pakeis? Nežinau. Įtariu, turi praeit ne viena dešimtis metų, kad pasikeistų žmonės, priimantys sprendimus, ir matantys toliau į priekį, nei šiandieniniai.
PinkCity »
Taip, sprendimų yra, bet situacija tikrai blogėja, jei nebegali gyventi iš vieno darbo, o vietoje laisvalaikio, savišvietos ar to paties tinklaraščio rašymo esi priverstas rinktis „chaltūras“. Vienas ar du atvejai – nesvarbūs, bet jei dėl „sosiskų“ užgestų didelė dalis laisvalaikiu ir neatlygintinai internete kuriamų projektų, tai nuskurstume dar labiau.
Ieškojau, bet neradau, kur galima būtų įrašyti savo klausimą, gal kas į jį mielaširdingai atsakytų. Atsakymo taip ir nesulaukiau.
Ar šioje svetainėje to neleidžiama daryti? Ar tik nemoku rasti? Ar čia aplamai nepageidaujami ko nors nežinantys?
Šiandien mano klausimas būtų, ką reiškia mikrosofto Worde esantis užrašas „Enable click and type“ – bandžiau išversti vertimo mašinomis, klausiau vyruko, instaliuojančio mano AK, tačiau taip ir negavau į tiesą panašaus atsakymo. Ar kas būtų malonus atsakyti?
Galva neneša »
Galima, bet geriau rašyti į komentarus paskutiniam Klausimai-atsakymai rašiniui, nes iš atskirų komentarų prie straipsnių ne į temą tikrai jų neišrankiosiu – pasimeta.
Labai ačiū už atsakymą. Gal kalta mano tikrai silpna rega ir orientacija, gal apdujimas nuo darbų, tačiau niekaip nerandu tokio skyrelio – “Klausimai ir atsakymai“. Kažkaip atsitiktinai patekau į vieną, palikau ten klausimą ne į ten gvildenamą temą, bet jis taip ir liko be menkiausios reakcijos. Būtų gražu, jei nereiktų klaidžioti, būtų ryški kertelė, kur palikti savo klausimą. Juk neprivalote visų darbų sau užsikrauti. Jei būtų toks kampelis, tai gal kas kitas su malonumu pasidalins savo žiniomis…
Kai Kalėdoms į Lietuvą grįžus pamačiau kad čia pienas brangesnis negu Švedijoje apemė lengvas šokas (:
vienastoks – žinoma, pilnas pilvas smagiau, bet gal visdėlto yra koks būdas kaip nezinau.lt paverst pelningu?
Kainu shuoli pajutau,bet pajutau ir savo piningines storejima.Paradoksas,bet visur sokinejant kainom,mano pajamos nuo 2007m.liepos menesio padidejo keturis kartus.Nuo 2500 iki 10000 lt per men.Esu dailininkas,tad niekaip negalejau itakoti savo paveikslu pirkimo.Tai juk ne maistas ar energetiniai resursai :)
Tad logiska seka sekant-mano pirkiniu krepselis tapo kokybiskesnis.As ir pats“nyponial jumora“ kodel taip atsitiko………
Tau paprasčiausiai pasisekė, kad tu dailininkas :) Žmonės kurie turi pinigų, gelbėdamiesi nuo infliacijos, perka paveikslus (kazkur skaiciau). Tai, kad jei tau atlyginimas kilo, nereiškia, kad jis pakilo ir visoje LT.
Na, paverkšlenom, o dabar per-eikim prie pasiūlymų „ką gi dabar galime daryti“.
Vienastoks, jei įkurtum kokią Asociaciją ar VŠĮ, ir paskelbtum jos rekvizitus savo dienraštyje, manau, tikrai nemažai atsirastų norinčių pervesti nuo savo mokesčių garsiuosius „2%“. Iki gegužės 1d. dar yra laiko. Be to, manau, atsirastų ir „savanorių rėmėjų“.
Jei projektas mėgiamas – o šis ir yra būtent toks – bent jau išsilaikymui tikrai užteks. Bandėm, žinom. Na, o Bentliui ar Poršei teks papildomai padirbėti :)
Arba, pvz., „PayPal Donate“ įsidėk — tavo projektas tikrai mėgiamas ir manau kad atsirastų, kas paremtų. Aš gal būčiau vienas tokių :)
Taip, vienastoks, aš irgi manyčiau, kad reikia ieškoti būdų, kaip paversti nežinau.lt pelningu… Galų gale juk tu jam tikrai atiduoti labai daug savo laiko, tai beveik kaip ir darbas, tegul ir suderintas su malonumu :) Jei vienintelis būdas — daugiau reklamos, aš sutikčiau, kad ji būtų. Žinoma, proto ribose :) Juk čia ateina tikrai nemažai tam tikros tikslinės auditorijos. Taigi, siūlau visiems pagalvoti, kaip galima būtų pajudinti visą reikalą :)
Aš ir tai šiandien sulaukiau pasiūlymo „bendradarbiauti“, tiesa, tik sort of barterio mainus :) Bet nežinau, galvoju…
Gal už ES ir mokame 2 kart daugiau (pvz už benziną UK, bet ir tai tik 1.5 karto, tiesa sakant), bet pvz. USA viskas pigiau. Ach, tiesa sakant, Kinijoje ar Indijoje kainos ir infliacija dar didesnės nei pas mus.
O dėl pajutimo. Šiek tiek pajutau, bet nesureikšminu. Labiausiai, ką pajutau, kad kamščiai Vilniuje sutrumpėjo proporcingai bezino kainų padidėjimui.
Aš jau galvoju, kad atominis grybas tampa geriausia išeitimi, nes pasaulis baigėsi long time ago.
Daliau, aš dar sumažėjusius kamščius sieju su studentų sesija. Pažiūrėsim, kaip bus vasario vidury.
eNyu, siečiau ir aš su tuo, bet kad tame Vilniaus kampe kur aš gyvenu studentams per brangu. Suprasčiau Antakalnyje, Ukmergės gatvė, bet tik ne ten :)
Galva neneša »
Skyrelio tokio nėra. Nesu net įsipareigojęs atsakyti į klausimus. Ypač į tuos, kurių atsakymų nežinau. :) Tiesiog retkarčiais surenku, ką randu ir bandau atsakyti į tuos, į kuriuos sugebu. Paskutinis toks susirašymas buvo čia: http://www.nezinau.lt/klausimai-atsakymai-5
pAsakysiu labia paprastai ir taip vaikiškai(mano amžui taip elgtis dar glaima :D ) Seniau mano guanamų kišenpinigų užtekdavo ir pietums mokykloje ir likdavo šokolado gmainiams, bei per mėnesį galėdavau vieną, kartais dvi knygas nusipirkti už likusius pinigus… Tačiau dabar pakilus kainoms, jeigu noriu nusipirkti knygą ar šeip naudinga daiktą tenka atsisakyti arba šokolado gmainių arba pietų mokykloje, deja, bet dažniausiai atsisakau pastarųjų…
Ir poto klausia visi, kodel mes tokie, pakankamai neissivyste? Tai atsiliepia viskam, tobulejimui, kazko siekimui (taspats)… Kaip buvo cia vakaraykstei, ar siandienineje blogoramoje ar kur ten, apie tuos 20 interneto milijonieriu. Tai manau cia butu kitaip, sukuri kazka panasaus, vos sukrapstai 1 Lita ant hosto, su nemokamu domeinu nieks taves nepastebi, pamates kad s gaunas po menesio viskas dingsta, o reikejo truputi daugiau pinigeliu… va kaip mus Lietuvius pasaulis pastebes. Net neisivaizduoju kiek reikia sekmes turet, kad kazko pasiektum, tave zinotu, ar kazkas panasaus. Dar ir prie nezinau.lt tpsakant uzsilenkimo artejam. Jei jau toks puikus tinklarastis donate pasidarys, baisiau ir but negaletu.
Tada jau nenustebdziau, kad ir delfi su elfa arba kokia elta pradetu ta pati daryti.
Labai pasijaucia infliacija, kai grizti is uzsienio. Po pusantru metu(nuo paskutinio grizimo) grizau i Lietuva ir pakraupau. Esu nusiteikes kurt cia savo ateiti, bet optimizmo tokie kainu suoliai nesuteikia. Didziojoje Britanijoje sutikau labai daug protingu, issilavinusiu zmoniu( Tokiu uzsienyje daugybe), kurie emigravo tik del to, kad nebesugebejo atlaikyti kainu didejimo. Ir ankstesnis, vieno kolegos pareiskimas, kad jei neuzdirbi esi kaltas tik pats, yra mazu maziausiai ciniskas ir neapgalvotas. Tikekimes, kad infliacija bus pazabota ir pinigus ,kuriuos isleidziam pirkt suriui, galesime skirti kulturai, prmaogoms ir kt. reikmems. O mintys nuskambejusios del paramos sitam tinklapiui yra labai geros. Tikrai paremciau ir bent truputi prisideciau prie sito nuostabaus projekto kurimo. Aciu :)
Kainu suolis jauciasi smarkiai.
Pvz.: Skinija vyr.kojines pries 2 metus nekainavo 4 LT, tokios pat dabar 7 LT . Suolis ne menkas, nors kokybe liko nepakitus ir iki siol prastesne nei tu kojiniu, kurias parsiveziau is UK (5 poros uz 2 svarus).
Kitas pvz.: Sokoladiniai batoneliai, pagaminti Lietuvoje,kainomis beveik susilygino ir aplenke?! (tiksliu kainu nepamenu) su pasaulyje pripazintais ir visu pamegtais ( Mars, Kitket, Twix ir kt.), nors pastarieji laikui begant tik pigo, o lietuvisku kainos augo.
Isvada: verslininkai didindami atlyginimus (ne?)didina tokiu paciu koeficientu ir pelnus.
P.S. Yra ir daugiau produktu ( ne tik is Lenkijos), kuriu kainos zemesnes nei Lietuvos gamintoju. Todel as labai lengvai apsisprendziu ka pirkti, tiesiog renkuosi uzsienietiska preke vietoj lietuviskos, nesvarbu, kad kartais sumoku keletu ct daugiau. Taip darydamas jauciuosi, gelbstintis tauta nuo didesnio atotrukio tarp socialiniu klasiu :))) Gal teoriskai tai neteisinga, bet sirdziai daug smagiau :) O anksciau noredamas remti LT uki, tik labai isskirtinais atvejais nepirkdavau LT produkto.
Nukrito nuomone apie autoriu po zodziu „Pagal kažkokius ekonominius dėsnius.. „. Apie tuos desnius galima pasiskaityti, o jei yra pasiulymu uzsidirbti tai tik apsisprendimo reikalas.
Aš apie juos sočiai esu prisiskaitęs. Bet man jie buvo ir bus „kažkokie“, nes visiškai svetimi.