Vėlgi fundamentaliai, kiekvienas išradimas, kaip ir GM, gali būti panaudotas geriems ir blogiems darbams. Tavo citata, kad tik naudojant BET KOKIĄ technologiją yra teigiamas progresas, tinka sulyginimui tos „reikia karo, nes jis atneša progresą“. Tokie kraštutinumai prie frankenšteino veda. Mokslas be širdies gimdo piktuosius genijus. Technologijai tampant vis sudėtingesniai, kai kuriose srityse keisis koncepcija – sveika, kol neįrodyta atvirkščiai – į priešingai. Kaip kad kompiuterių srityse vietoj blacklistų atsiranda daugiau whitelistų, ieškoma priemonių demokratiškam „trusted computing“ ir pan.

Be to, nebūtina kažko naudoti tiesiogiai, tam kad tai stimuliuoti. Kaip jau minėjau e-demokratija susideda ir iš kitų, daug svarbesnių elementų – kaip informacijos viešinimas. Štai UK prieš savaitę viešai paskelbė savo detalų biudžetą, taip pat prieš metus geodezinius duomenis ir t.t. – Štai kur svarbiausioji demokratijos dalis. Taip pat norint eksperimentuot su e-balsavimu, tai tegul tai daro partijos viduje pirmiausiai – iš apačios aukštyn, tada patys savo kailiu patirs kas čia per „demokratija“.

Jeigu labai nori nusipelnyt pažangai ir eksperimentams – prašom eik už neblogus atlygius būti naujų vaistų eksperimentu. Tada gal suprasi, ką reiškia žodžiai, eksperimentas, rizika ir gyvenimas – viename sakinyje.

Daliau, dėl gyvenimo, tai tu pats jį įtraukei, aš tik atsakiau į tavo komentarą tavo žodžiais.

Ir dar pridursiu, kad rinkimai nėra techninis mokslas ir mokslo pasiekimai, taip jūs teisūs. Tačiau technologijos NESIVYSTYTŲ ir NEBŪTŲ TOBULINAMOS, jei jos nebūtų PANAUDOJAMOS. O e-balsavimas yra puikiausias panaudojimo tipas, ko pasekmė – prisidedama prie vystymosi, progreso.

Jūs kažkaip naiviai idealizuojat, kad rinkimų dieną žmonės betarpiškai laikosi įstatyme numatytos rinkimų vykdymo tvarkos, todėl rinkimų rezultatai būna užtikrinti. Lygiai taip pat kaip mes žmonės linkę kartais perbėgt per raudoną šviesoforo signalą, kai nėra mašinų, lygiai taip pat ir ten – žiūrėk kokiam kaime bobelė patogumo sumetimais atsisėdo į kampą skaičiuoti balsų. Gal ten kaime vieni kitus pažįsta ir nesitiki, kad čia kas ruošiasi sukčiauti, todėl kartais nekreipia dėmesio į nedidelius tvarkos formalumus. Tačiau iš tokių žiūrėk atsiranda ir vienas kitas pasukčiaujantis, o kartais to ir užtenka.

Jei pameni ne taip labai seniai buvo atvejis kai pamiršo nakčiai užpliombuot duris (ar kažkas panašaus, tiksliai nepamenu). Sunku įsivaizduot kaip dalyvaujant krūvai stebėtojų taip apskritai gali atsitikt. Bet ir tai, šis reikalas paaiškėjo tik todėl, kad, ten buvo skaičiavimo klaidų, todėl priežastims aiškintis buvo skirta daugiau dėmesio, ko pasekoje ir paaiškėjo situacija su durimis. Klausimas kiek dar tokių atvejų pasitaiko?

Kaip kažkas konferencijoje sakė: jūs pernelyg gerai vertinat esamą popierinę balsavimo sistemą.

Iš vienos pusės didelis žmogiškųjų resursų kiekis dalyvaujantis rinkimų sistemoje apsaugo nuo itin masinių pažeidinėjimų, iš kitos pusės būtent šis didelis kiekis ir garantuoja, kad rinkimuose beveik 100% visada vyksta didesnių ar mažesnių pažeidimų. Tai nenulemia to, kad valstybė iš esmės pakeistų savo politiką, tačiau lokaliai kartais kažkas išlošia. Natūralūs nuostoliai.

Tačiau praktika kartais ima ir padaro savo. Nematau nieko blogo tame, kad už mus visus, balsus skaičiuos mašina, tol kol ji skaičiuos teisingai. Netikiu, kad per 20 metų mūsų kurta demokratija ims ir sugrius dėl kažkokio geležies gabalo. Demokratija yra ne kažkoks balsų skaičiavimas, o tai kas yra mūsų viduje, mūsų ir tautos sąžinė. Jei bus įvykdyta klasta, žmonės tai pastebės ir išeis į gatves. Tam visiškai nereiks išmanyti kaip veikia nuliai ir vienetai. Jei taip neatsitiktų – vadinasi mūsų demokratija būtų tik mitas, kuris laikėsi ant plauko. Man atrodo kvaila manyti, kad mašina gali sugriauti demokratinę sistemą ar jos taurias idėjas.

Klausimų yra?
Politika ir dalyvavimas joje piliečiams turi būti dorybė, o ne kažkokia prievolė. Piliečiai turi savarankiškai domėtis, o ne būti saldainiais suvilioti iš valdžios. Ir dar po to veidmainiškai kaltinti, kad valdžia nepadaro politikos įdomia.
Visiška požiūrio į politiką degradacija, įdomu, ar dar begalima ristis žemiau.
Beje, išsakyti kaltinimai partijoms turi logikos. Bet piliečiai ir yra partijų šeimininkai.

1) mokslą ir gyvenimą – rinkimai nėra mokslinis eksperimentas. Ir apskritai čia nėra jokio mokslo – bandoma panaudoti jau egzistuojančias technologijas, o ne sukurti kažką naujo.

2) individo saviraiškos laisvę (garantuojamą ir konstitucijos) įpaišei į kontekstą, kur ji visai netinka. Lygiai taip pat, neleidžiama rūkyti kavinėse, nes tai kenkia aplinkiniams. Jei nori balsuoti internetu – balsuok – savo universiteto, bendruomenės ar šeimos rate, tai būtent apie tai, ką tu šneki. Valstybės mastu to geriau nedaryti.

Internetinio balsavimo atveju net neįmanoma perskaičiuoti ir reikia tikėti, kad skaičiavimai buvo atlikti tiksliai, kad sistema nebuvo paveikta (paminėjau ne vieną būdą), kad programuotojai nepadarė kokių nors backdoor’ų (kad galėtų pakoreguoti balsavimą) ir t.t. T.y. rezultatai gali skirtis, ne 5 balsais, o šimtais balsų.

Čia buvo tik vienas iš įdomesnių atvejų. Vertinant bendrai – tas faktas kad prie popierinio balsavimo (stebėjimo, skaičiavimo ir t.t.) dirba labai didelis kiekis žmogiškųjų resursų garantuoja jog ten tikrai per kiekvienus rinkimus yra nuostolių. Būtų nenormalu jei jų nebūtų. Kadangi dažniausia kandidatai laimi didesniais skirtumais, tai tie nuostoliai paprastai neturi esminės įtakos. O tais kitais atvejais, galbūt turim Seime ar savivaldybėje vieną ar kitą ne tą išrinktą kandidatą. Ką jau padarysi. Kaip ten bebūtų, 99% atvejų tai ko gero neturėtų iš esmės pakeisti Lietuvos vykdomos politikos ar koalicijos sudėties.

Ir apskritai kartais Jūs linkę suabsoliutinti tuos techninius nuostolius. Neduokdie 5 balsai bus atiduoti ne už tą kandidatą. Nuostoliai įvyksta visada ir netgi gamtoje – netgi tada kai rinkimų dieną būna blogas oras. Kas žino – gal jei rinkimų dieną būtų švietusi saulė, būtų atėję daugiau pagyvenusių rinkėjų iš kaimo, kurių nuomonė statistiškai truputėlį skiriasi nuo miestiečių ir taip būtų išrinktas kitas kandidatas.