Turėjau kvietimą į vakarykštį naujojo Bitės įvaizdžio pristatymą, bet negalėjau apsilankyti, nes drybsojau tuo metu dantų gydytojo kėdėje. Bet važiuodamas tikrai pastebėjau lauko reklamas su gražia mergina, kuri tapo gerbiama Bitės kliente. Dabar jau nebepavydžiu jai, bet buvo laikas kai labai labai pavydėjau…
Istorija, kurią pasakoju, labai sena – jai mažiausiai 10 metų. Firmos, mobilieji telefonai, pokalbių įkainiai ir santykiai su klientais tuomet buvo visiškai kitokie. Iki šiol tarp popierių turiu 400-500 litų menėsines sąskaitas už mobilųjį ryšį su paties padarytu prierašu „beveik nieko neprakalbėjau!“ paraštėje. „Kalbėjimas“ reiškė tūkstančius.
Buvau tuomet Bitės klientas, nežinantis, ar yra vertinamas ar nevertinamas. Tiesiog sąskaitas mokėjau ir tiek. Po to pamečiau telefoną. Pinigų naujam nelabai buvo – būtų tekę taupyti. Nepaprastai pradžiugino Bitė, nes paskambinus dėl kortelės blokavimo, pati užjaučiančiu balsu paklausė ar nereikia naujo telefono.
Reikia, kaip nereikės… Po trumpos pauzės, kurią mano pašnekovė praleido duomenų bazėje, o aš, galvodamas, ką gi man pasakys, Bitė pradžiugino pripažinimu, kad aš esu vertinamas jos klientas (matyt duomenų bazė rodė, kiek esu sumokėjęs nuo naudojimosi ryšiu pradžios) ir kad galiu nueiti į bet kurį saloną naujo telefono – man esą priklausąs bet koks modelis iki 2000 litų vertės.
Tais laikais telefonai buvo brangesni, bet už 2000 būčiau išsirinkęs tikrai ką nors šaunaus. Ir išsirinkau – padėjo paslaugūs Bitės salono darbuotojai. Tik nebuvau pasiruošęs, kai iš manęs paprašė dviejų tūkstančių litų…
O kaipgi pažadas? Nemokamas telefonas? Gerbiamas klientas? Pasirodo, telefoną turėjau nusipirkti pats, o tuos „du tūkstančius“ būčiau atgavęs pokalbio minutėmis. Viskas sąžiningai, tačiau… pasijutau apgautas. Ir išėjau iš salono be naujo telefono. Išėjau jau daugiau kaip dešimčiai metų.
Bitės kaltės nematau iki šiandien. Tai buvo „galėjimo“ problema. Galėjimo atvirai ir sąžiningai paaiškinti, kad siūlomas ne naujas telefonas o jo vertės kompensacija nemokamomis minutėmis, galėjimo suprasti, kad praradęs telefoną klientas nesidomi minutėmis ateityje tol, kol jis neturi aparato.
Dėl to labai apsidžiaugiau, pamatęs tą merginą lauko reklamos skyde. Daug laiko prabėgo, viskas pasikeitė. Tikiu, kad ji tikrai galės.
P.S. Kartas nuo karto man paskambina dabartinis ryšio operatorius ir primena, kad jau du kartus neatėjau į saloną pasiimti naujo telefono. Matote - kiti jau gali, o aš dar ne…
9 Comments
Patinka man tavo savitas ir asmeniškas požiūrio kampas į visų linksniuojamus dalykus.
O kodel girdisi kazkokios nostalgijos ar net liudesio gaideles?
dedu pliusą (: pralinksmino
o kvietimą į bitės press konferenciją gavai kaip blogeris ar kaip kitas veikėjas?
Kaip nežinau.lt autorius. :)
Manęs tai niekas nevertina – nes nebuvau abonentas (jei žinoma neskaityt to laiko, kai turėjau darbinį telefoną darbo reikalams). Bet kažkaip ir neliūdžiu labai – telefonai būna nepripančioti prie kažkurio tinklo, o ir ne tie, kurie duodami po litą, nes iš serijos „biškį nekokybiški“.
O dėl pačios Bitės… ką aš žinau, nuėjau vakar specialiai į jų svetainę ir pasibaisėjau ir spalvomis, ir tragišku šriftu… dizaineriui (dizaineriams) rašau dvejetą su dviem minusais…
2 vienastoks: tu ne tik gali, bet labai sekmingai praskaidrini diena. Aciu tau uz skaidruma, skaidres ir pan.
Man patiko :)
Siaip buvau bites klientu, bet neilgai. Apie pora metu. Nes tuo metu dirbau senukuose ir turejome plana: 0.5 CT i bites tinkla :)
o siaip, omnitelininkas esu jau daug metu. Nekeisciau nei i bite, nei i tele2