(Let Ideas Compete nuotrauka)
Kiekvienas, susijęs su technologijomis, praktiškai kasdien turi įrodinėti, kad ateitis tikrai atsitinka. Tai sunkus ir nedėkingas darbas kaip tik dėl to, kad įrodinėjamas dalykas yra akivaizdus. Žmonių atmintis yra pernelyg trumpa, o suvokiamas laiko kontekstas pernelyg siauras, kad jie matytų save, tarkime, prieš dešimt metų toje pačioje vietoje ir ieškotų „10 skirtumų“. Be laiko tėkmės ir pokyčių stebėjimo ir suvokimo atsiranda inercija. Nepameni, ką veikei internete, kai nebuvo portalų? Vadinasi jie buvo ir bus tokie, kokie yra, visada. Pamiršai salotinės spalvos latvių gamybos laidinį telefoną su sukamu numerio ratuku? Vadinasi tavo Nokia yra amžina ir nesenstanti. Kuo mažiau atsimeni, tuo trumpesnis ir tavo žvilgsnis į priekį.
O kur dar psichologinės „gyvenimo dabar“ priežastys? Amžinos jaunystės ir nemirtingumo godos? Kiekvienas naujas išradimas ir dalykas, kuris pakeičia įprastą ir mėgiamą, yra priminimas apie laiko tėkmę, o vadinasi – ir apie neišvengiamą gyvenimo pabaigą. Popierinė knyga amžina? Pelės ratukas nepakeičiamas? Tai jūsų baimė kalba. Mirties baimė. Juk ne veltui naujovėms labiausiai priešinasi senyvo amžiaus žmonės.
Bijo į priekį žiūrėti ir žmonės, ir verslas, ir organizacijos, ir ištisos valstybės. Tiesa, ne visos vienodai bailios. Kai pavydime kurioms nors šalims technologinės pažangos ir gerbūvio, pavydime jiems drąsos žvelgti į priekį, o ne intelekto, kurio statistiškai vienam žmogiškajam vienetui atseikėta maždaug po lygiai.
Šiandien štai TeliaSonera paskelbė tapusi pirmąja pasaulyje mobiliojo ryšio operatore, teikiančia 4G paslaugas. Manote, Stokholme ar Osle trūksta interneto spartos, ar 3G ryšio aprėptis netenkina? Ne, šimts perkūnų! – ten žmonės žiūri į priekį. Ir net svarsto galimybes pradėti plėtrą Baltijos šalyse. Kad ir ne ryt, bet tai žvilgsnis į ateitį. Galite įsivaizduoti gyvenimą, kuomet turite 20-80 Mb/s spartą bet kur, kur esate jūs ir jūsų kompiuteris ar mobilusis įrenginys? Ką jūs tuomet veiksite? Rinksite naršyklės eilutėje „vė-vė-vė-ma-no-por-ta-las-el-tė“? Nejuokinkit.
Trys užmušantys dalykai, diskutuojant apie ateities technologijas ir sprendimus:
- Kiek žmonių šiandien ja naudojasi?
- Pirmiesiems pradėti labai brangu.
- Žmonės per durni tai suprasti.
Ar reikia į juos atsakyti? Jums tikriausiai nereikia, bet atsakysiu pats sau – kaip paruoštuką tolesnėms diskusijoms, nes žinau, kad jų bus.
- Šiandien ja naudojasi tie, kas sugebėjo naujose, tik gimstančiose technologijose rasti naudos. Jie drąsiausi, jie pirmi, su jais reikia šnekėtis. Klausti, kaip jie jaučiasi, kuo džiaugiasi, kas jiems atrodo svarbu. Žinoma, šiandien jų gal 10%, gal 5%, o gal nė procento nėra, bet jie kaip tik dėl to ir yra svarbūs.
- Nebūti pirmiesiems yra daug kartų brangiau. Iš pradžių lauki, kol išplis technologija, po to lauki, kol pakankamai atsiras išmanančių ją specialistų, kad prisirinktų grupė ir tavo firmoje. O kai visko pagaliau sulauki, tai pamatai, kad rinką jau spėjo pasidalinti. Kad gali užimti joje kokią nors nišą tik tada, kai sumerki 2/3 biudžeto į reklamą ir rinkodarą. Ir vis tiek lieki su atsilikėlio etikete. Žinote, ko labiausiai bijo Google, bene pačios inovatyviausios pasaulyje bendrovės, vadovai? Kad juos kas nors pralenks…
- Ir ką? Negali gi tiesiai pasakyti „nespręskite pagal save“… Juo labiau, kad tai būtų neteisinga – nėra „per durnų“ suprasti, yra tik bijantys. Tie, kurie nebrenda į vandenį, kol aname krante nepamato bent pusės jau persikėlusių. Na, arba tie, kurie įbrenda vien iš baimės likti vieni šiame krante.
Žinoma, technologijos yra pavojingas dalykas. Istorija sėte nusėta įvairiausiais nepasiteisinusiais išradimais, nevykusiais eksperimentais ir mokslo klystkeliais. Tačiau inovacijų daromi nuostoliai visada buvo laikomi priimtina auka už tas pergales, kurias jos atneša. Atsidurti praeityje yra daug baisiau, nei nepatekti į ateitį.
Kartais pagalvoju, kad tas pirmasis homo habilis, kuris nepabijojo išsiropšti iš Olduvajaus slėnio, sušukti savo gentainiams „ū-ū!“ ir parodyti kreivu plaukuotu pirštu į besidriekiančius tolius, turėjo turėti labai greitas kojeles. Antraip jį būtų užmėtę akmenimis. Gerbdamas jo atminimą, labiausiai šiandien vertinu tuos, kas nebijo „trijų klausimų“ šantažo ir bando žiūrėti į priekį. Išleisiu visus pinigus, kuriuos uždirbu, kad tik jiems visiems pasisektų.
33 Comments
Džiugai,
Pasakiškas įrašas. Įkvepiantis ir padedantis suvokti savo vietą šitame pasaulyje.
Ir kažkaip banaliai, bet man prieš akis iššoko paskutinės, labiausiai nuskambėjusios istorijos apie Google Wave vaizdas. Kai tik buvo pristatytas produktas visi juo susižavėjo, sulaukę paskyrų daugelis numojo ranka ir nelabai bandė pakapstyti, pamaigyti ir pabandyti suvokti kuo tai yra gerai. Jiems užteko to, kad video parodytos gražios funkcijos realiam darbui nėra labai reikalingos.
Panašiai yra ir su Chrome OS.
Žiūrėsim kaip ten bus. Bet iš tiesų pritarsiu, kad technologijų pasaulyje reikai būti drąsiam, lėkti visur, daryti ir tmapyti viską iš eilės, kad pajustum inovacijos naudą.
„Nebūti pirmiesiems yra daug kartų brangiau.“ – labai jau kategoriskas pasakymas. Minimas Google i paieskos rinka atejo butent vienas paskutiniuju, kai Yahoo, Altavista, AOL, MSN, Lycos ir kiti rinka jau buvo seniausiai pasidaline ir net uzmige ant lauru.
Dar Vienatoks bando iteigt, kad 4G yra absoliutus geris, o ji veluojantys idiegt yra absoliutus luzeriai busiantys tuoj pat nusluoti nuo pavirsiaus. Bet tai labai naivu. 2001-uju metu „dot-com“ krize ir kilo del to, kad pasaulio stambieji telekomai mete didziules lesas i Interneto infrastruktura, pralaiduma. Ir viskas pasirode pernelyg ankstyva, nepamatuota, duomenu srautai neaugo tokiu eksponentiniu augimu kaip tiketasi kas atnese milziniskus nuostolius investuotojams.
@Lupikas – nežinau, kur ir ką tu skaitei, bet Vienastoks bando įteigti šią mintį: „labiausiai šiandien vertinu tuos, kas nebijo „trijų klausimų“ šantažo ir bando žiūrėti į priekį. Išleisiu visus pinigus, kuriuos uždirbu, kad tik jiems visiems pasisektų“.
Aiškinu ant pirštų – dėl 4G – ten pavyzdys, ir ne kiek technikos, labiau žmonių sprendimų jau dabar diegti :D
Svarbiausia yra paskutinė nuoroda, bičiuli.
Visas straipsnis – tai paaiškinimas, kodėl ir ką Vienastoks nusprendė veikti.
Ten nėra jokios gūglio ar 4G propagandos! :D
Gėda, gėda gėda jūsų literatūros mokytojams :D
Kažkokį pramaną parašei. :) Stambieji telekomai nežlugo, o investicijos į infrastruktūrą visada atsiperka, nes pralaidumo poreikis auga nuolat. Nė viena firma nebankrutavo dėl to, kad sukūrė per didelės talpos kietąjį diską, per spartų internetą ar per greitą kompiuterį. Tokių dalykų apskritai nebūna. :)
Dot.com burbulas sprogo, nes į internetą buvo bandoma perkelti per daug paslaugų, netgi jam nepritaikytų. Na, ir pernelyg daug pinigų buvo iš to tikimasi. :)
Skaitau ir savo akimis netikiu, kokias nesamones galima rashyti – telekomus ISHTRAUKE investicijos i broadband duomenu infrastruktura – man su vienu Skandinavijos telekomu tuo metu teko dirbti – mete ji kaip karshta bulve vieni kitiems, tik DSL’as ji pakele ant koju.
Na apie dot.com krizes priezasciu „nustatymas“ bet ka shiek tiek IT pasaulyje nusimananti ish klumpiu ish karto ishverstu…
Kiek daug komentuojanciu, protinanciu, tik visi tingi bent truputi paskaitineti, pasigilinti, savo mintis kazkuo paremti. Net ir Vienastoks eme ir reze aksioma „investicijos į infrastruktūrą visada atsiperka, nes pralaidumo poreikis auga nuolat“. Sakyciau labai jau drasu taip tvirtinti ir greiciau jau rodo neismanyma, nesidomejima kaip veikia IT verslas, kada ir kaip grizta pinigine graza is tu paciu IT technologiju.
Savo oponentams siulyciau pirmiausia skirt 5 min. savisvietai ir perskaityti straipsneli http://en.wikipedia.org/wiki/Dot-com_bubble
O tada prasom rasykit savo argumentus.
Hmmm… kaip čia dabar jaustis…
Nesupratau mirties baimės ryšio su technofobiškumu? Senųjų technologijų mirties baimė?
Turiu galvoje, kad naujas produktas keičia seną ir užbaigia jo epochą. Kaip kaitrinės lemputės. Jos geros, nes žymi tuos metus, kai buvai jaunas. Naujosios tai prasideda tik nuo dabar, kai esi vyresnis/senesnis. Su sena technologija gera, nes kai ja naudojiesi, atrodo, kad laikas sustoja arba teka labai lėtai. Taigi ir mirtis ne taip greitai artėja. Apgaulė, bet jauki.
Šiandien Lietuvoje veikia WiMax, o jis priklauso 4G standartui. Siūlo didesnius greičius, bet turbūt mažuma juo naudojasi ar ten labai džiaugiasi, kad jis yra.. nes per brangu, kad galėtum mokėti kaip už antrą intiką arba per lėtą, kad galėtum net namie PC pasijungti vien prie 4G.
Na netgi žiūrint į šį įrašą iš programuotojo pusės, galėčiau tik paantrinti ir patvirtinti, jog žiūrėjimas į priekį yra esminis tobulėjimo bruožas. Kadangi belaukiant, kol naujos technologijos įsitvirtinta ir „išauga“ iš beta versijų, lieki toli užnugaryje.
dot.com 4g ir http://en.wikipedia.org/wiki/Dot-com_bubble „The investments were far out of proportion“ „led them into deep debt“, „went deeply into debt“ „declared bankruptcy“.
Straipsnis priminė senus mokslo ir gyvenimo straipsnius apie ateities mašinas, kaip suborbitiniai lėktuvai viršgarsiniais greičiais skraidins keleivius iš taško a į tašką b. Neskraidina, nors technologijos yra. Per brangu, neapsimoka ir _niekada_ neapsimokės.
Trečio punkto paruoštukas nemažiau užmušantis nei atremiamas teiginys. Visi išskyrus „first adopterius“ bailiai? Nebūk bailys – pirk iš manęs ebuką! :D
Ar neatsibodo dar kaišioti išsigalvotus interesų konfliktus? Negėda? Aš niekuo neprekiauju.
Dot-komo problemos buvo pinigai, o ne technologijos. Tai puikiai matyti iš cituojamų frazių. „Investments“ buvo „out of proportion“, o ne „technologies“.
Žmogau, ar tu bent paskaitei tą straipsnį prieš paleisdamas kakarynę?
Dot-com burbulas atsirado dėl masiškai taikytos labai pavojingos verslo strategijos – sukišti visus pinigus ir veikti nepelningai, kad užsiimtų kuo didesnę rinkos dalį, t.y. sukurenti investicijas nežinant ar jų užteks iki to laiko kai bus pradėtas gauti pelnas. Investuojama buvo į internetines paslaugas (parduotuvės, pažinčių portalai ir visa kita kas gali šauti į galvą), ne technologijų kūrimą. Be to, buvo stipriai pervertintos tokių super-rizikingų bendrovių akcijos.
Niekada? Daug klounų taip sakė. Skraidins ir 5x greičiau už garsą.
ten iki nuorodos neskaitykit
699 norvegiškos kronos ($ 122) mėnesiui daug ar mažai? Lietuvoje – daug, Norvegijoje gal ir ne. O greitis, tai prilygstą optiniam.
Teisingai sakoma, jog norint ko nors pasiekti, visuomet reikia būti viena koja priekyje.
Aš pridėčiau dar vieną dalyką. Daugeliui neužtenka vaizduotės, kad suprasti kam tų naujovių reikia. Jie mano, kad tai yra tiesiog niekam nereikalinga. Ar tik ne pats Billas Geitsas kadaise yra pareiškęs, kad internetas neturi ateities?..
Kodėl toks tikras, kad interneto nepakeis geresnė technologija ;)
Aš ne apie tai. Norėjau pasakyti, kad Billas Geitsas (mano kuklia nuomone) yra pakankamai apsišvietęs žmogus, bet net jis negali įsivaizduoti visko.
Senis Einšteinas sakė, kad vaizduotė yra svarbiau už žinias.
Dar norėjau papildyti savo raštą viena Seth Godin citata (laisvas vertimas iš anglų):
„Kai kas galvoja kad po penkių metų bus Google krūčiausia, kiniečių skaičius ir toliau didės ir progresuos globalinis atšilimas. Kaip jie klysta?.. :)“
WiMAX mezonai ir ttt.. ne 4g :)
Vieni WiMAX priskiria trečiai kartai (3G), kiti ketvirtai (4G). Jos apima labai daug standartų ir nesunkiai galima susimaišyti. Tačiau kaip daiktą bepavadinsim, skonis (pvz) bus vis vien tas pats. Žinoma, marketingistam labiau patinka 4G.
http://www.washingtonpost.com/.....02013.html
http://jezebel.com/5426143/tak.....her-gender
Manau Jus, besidomintį tinklaraščiais, sudomins šis straipsnis apie tinklaraščio autoriaus lyties įtaką jo sėkmei internete.
Inovacijos yra gerai, bet lįst į rinką neatsižvelgiant į tendencijas joje nemanau, kad protinga. Žiūrint į e-book’ų skaitytuvus, tiesiog neatrodo, kad jau užaugo ta karta, kuri matytų tokių daikčiukų prasmę, plius dar už palyginus solidžią kainą.
Tiesa, aš pats turiu Sony PRS-505, bet, tiesą sakant, pirkau jį tam, kad galėčiau sau ramiai skaityt angliškas knygas bei mangą, atsisiųstas iš interneto. Ar to reikia eiliniam lietuviui? Atsakymas akivaizdus – ne. Kokie dar pliusai?
* Nereikia spausdintuvo? Jo, prireiks, kai kitiem reiks ką atspausdint, plius rašalinis spausdintuvas pigesnis šiais laikais.
* Tikros knygos užima vietą? Atiduok kam nors, jei jau visai netelpa (ar šiais laikais taip būna?).
* Moksleivių sunkios kuprinės gadina stuburus? Kas moksleiviui pirks tokį brangų, lengvai galintį sugest daiktą?
* Galima įsimest nors ir šimtus knygų į e-skaitytuvą? Knygos – ne mp3′ioškės. Vienos knygos užtenka ilgam.
Užtat minusų tikrai užtektinai:
* brangus
* lietuviškų e-knygų labai mažai, galima sakyt visai nėra. Kai atsiras kažkas, kainos nedaug skirsis nuo popierinių
* „nemokamų“ lietuviškų popierinių knygų galima iš bibliotekų pasiskolint
* Kai kurie veikėjai dar gali sumąstyt ir DRM’us kokius uždėt ant pirktinių e-knygų…
* Nusipirkus už tokią kainą skaitytuvą, kitaip nei paprastą knygą, nesinorės bet kur, bet kaip (įsi)numest.
* Popierinės nereik NIEKAD pakraudinėt..
* Skaitant knygas su kokiu kinietišku kičiniu (pvz Hanlin) skaitytuvu, manau, malonumas skaityt tikrai mažesnis nei skaitant „hard cover“ tikrą knygą…
Dar turbūt galima būtų rašyt ir rašyt „kodėl ne“, bet šiam kartui gal užteks…
turint minty kad e-knygos nėra nemokamos, plius skaitytuvo kaina – aš irgi nerandu daug UŽ.
Apart vieno: prisivogus internete knygų, ant sofos nebereiktų tempt stacionaraus kompo su monitorium.
p.s.
Vakar kaip tik nusipirkau dvi knygas. Vieną sau, kitą dovanų. Žinoma popierines. Nors ko gero sau galėjau ir PDF susiveikt nemokamai ir darbe paskaityt. aš progreso stabdis :)
* Žinoma, norėtųsi, kad skaityklės kainuotų 200-300 litų, bet nemanyčiau, kad ir dabartinė jų kaina yra labai baisi. Jei už iPod muzikai sumokam 500+, tai knygoms irgi galime skirti pinigų.
* Popierines knygas atiduodu jas priimantiems. Tai keblu, nes knygų daug. Serijas (pvz., visas Discworld knygas) yra paprasčiau atiduoti, o atskiras dalinti reikia daug laiko.
* Kaip antrasis klausimas atsako į pirmąjį? Tegu vaikai tampo knygas? Galiausiai dauguma vaikų dabar su savimi nešiojasi dar trapesnius ir brangesnius mobiliuosius telefonus.
* Ne visi skaito vienoda sparta. Be to, daug knygų skaityklėje, ypač jei jos yra žinynai, vadovėliai yra būtinos.
* Dėl lietuviškų knygų. Oficialiai jų yra vos keletas, tačiau piratinių yra daugiau nei perskaitysi per metus ar du, o per tą laiką gal ir mūsų leidėjai pajudės.
* Bibliotekos? Tik nereikia apie bibliotekas! Į centrinę neprilakstysi, o artimiausioje, kada benueitum: a) norima knyga paimta, b) jos nebuvo apskirtai, c) jei yra, tai be pusės puslapių, d) atrodo, kad jos puslapiais buvo grindys valytos.
* Dėl DRM sutinku, tačiau bus ir kas tą DRM nuima.
* Dėl mėtymo. Skaityklės labiau nemėtysim, nei mėtome telefoną ar iPodą. Tai kas čia blogo? Kokia čia vertė iš mėtymo?
* E-rašalo įrenginių užtaiso pakanka 7000 puslapių perskaityti. Gėda skųstis tokiu pakrovimo tankiu…
* Kiekvienas galės pasirinkti tokią kokybę, kokios norės. Vienam gal sudėtinga suvokti, kaip žmonės kalba „litiniais“ telefonais, kiti gūžteli pečiais ir sako „kam išlaidauti daiktui, kuris ir už tiek atlieka funkciją“.
Galėsim prie šios diskusijos grįžti po kelių metų. Bus matyt, kaip bus. :)
* Kainos: Dabar, atrodo, lietuviai „Hanlin“ skaitytuvą pardavinėja už ~800lt. Pradinė kaina buvo 888lt ( http://news.penki.lt/news.aspx.....eID=192060 ). Naujas populiarusis ipod nano 550-600lt . Kainų skirtumas ir tarp šių „gadget’ų“ yra šioks toks, bet gal reiktų e-skaitytuvus palygint su popierinių knygų kainom?
* Žinynai, žodynai ir pan: tiek žinynai, tiek žodynai jau senai yra internete, be to yra žodynų programėlės mobiliem telefonam (pvz KZod). Manau, reikiamą info rasi daug greičiau pagūglinęs savuoju iPhone’u nei vartydamas „Britannica“ e-skaitytuve. Plius daugelis e-skaitytuvų net neturi paieškos funkcijos. Jos nėra Sony PRS-505(maniškė), PRS-500(jūsų), COOL-ER, Cybook Opus (pastarosios dvi turėtų greitu metu pasirodyt LT (http://eknyga.blogas.lt/as-vel-startupas-201.html)). Info paimta iš http://wiki.mobileread.com/wik.....der_Matrix
O daug vadovėlių reikia tik moksleiviam.
* Nežinau, kur jūs randat daug lietuviškų piratinių, bet bent linkomanijoj tikri e-book’ai (ne audio-book’ai) tik PFAF serijos šiek tiek yra ir truputis mokslinės literatūros. Kokį 70%, jei ne daugiau, jų e-book’ų sudaro audio-book’ai.
* Mėtymo vertė? Nebaisu, kad kas suges/suduš. Vėlgi lyginam su tikrom knygom, o ne telefonais, nors ir tie, atrodo, gerokai patvaresni nei e-skaitytuvai su e-ink ekranais.
Na, štai – punktų mažėja. :)
* Jei lyginsime popierinių knygų kainas su skaityklių, tai tuomet reikėtų lyginti MP3 grotuvų kainas su vieno CD singlo už porą dolerių. Nesąmonė išeis, ar ne? Kitas dalykas – gal tuomet verta prisiminti ne dabartinių, o pirmosios kartos grotuvų kainas? Mat skaityklės dar tik debiutuoja – ateityje jos, žinoma, pigs. Trys nauji e-rašalo ekranų gamintojai prisijungia kitais metais.
* Telefonas irgi pakenčiama skaityklė, o kai kuriais atvejais – labai gera. Dėl to nesiginčiju. Bet kad nereikia knygų, tai ginčijuos. Skaityklėje pravartu turėti įvairias technines atmintines ir vadovėlius (aš dažniausiai naudoju CSS, PHP, SQL, HTML). Paieška būtų gerai, bet kai knyga turi gerai sudarytą turinį, jo pakanka. Popierinės knygos paieška gi irgi neveikia, ar ne?
* Aš neskaičiavau, kiek tiksliai yra skaitmeninių knygų, bet jų yra keli šimtai. Ir ne vien fantastika – mačiau ir „virtuvinių“, ir romanų, ir klasikos. Atidžiau nesidomėjau, nes manęs lietuviškos knygos netraukia – angliškų apstu visomis temomis.
* Jokios elektronikos nereikia mėtyti. Nematau šio argumento prasmės. Kodėl ją reikia mėtyti? Jei vaikas ne kelmas ir jį galima išmokti atsargiai ir pagarbiai elgtis su technika. Popierinių knygų, beje, irgi nereikia mėtyti.
* Techninė literatūra: aš pats esu programuotojas ir manau, kad daugelis šios srities specialistų sutiks, kad daug greičiau reikiamą informaciją galima rast pagūglinus nei vartant kmygas.
* Sutinku, kad spiceliai mėtyt nereikia, bet netyčinių nukritimų, sukrėtimų ir pan dažnai būna sunku išvengt. Ypač kai tą daiktą nori turėt visad su savim (ar senokai teko kratytis viešuoju transportu arba staigiai stabdyt važiuojant savuoju?).
Man kaip tik e-knyga labai gerai priminimui. Atsiverčiu tarkime kokį SQL komandų sąvadą ir pasidedu šalia ant stalo. Vieno žvilgsnio pakanka, kad primintų kalbos sintaksę. Patogu ir tai, kad ekranas ilgai neužgęsta. Kiekvieną kartą ieškoti Google – gaišatis. Iki skaityklės aš laikydavau atvirą mysql ar php.net kortelę, bet su knyga patogiau, nes nereikia nė lango judinti.
O dėl mėtymo. Na, ateityje atsiras ir specialių patvaresnių versijų. Kaip kad yra „guminė“ Nokia ar Panasonic Toughbook nešiojamasis kompiuteris. Bet kaip kasdien tampantis savo kompiuterį kuprinėje galiu patarti vaikus mokyti elgtis atsargiai su technika nuo mažens – pravers pradėjus studijas universitete, kai technika visada bus kuprinėje. :)
kalbant apie inovacijas dar reiktų paminėt, kaip čia pasakius „noriu – reikia“ faktorių.
Yra dalykai kurių Noriu, bet man jų nereikia ar negaliu, dėl bile kokių priežasčių.
Yra dalykai kurių Reikia, bet neturėsiu, vėl gi dėl ko tik tais nori.
Galimybės ir norai, poreikio išpildymas skiriasi.
Kas įdomu. tai visuomenės požiūris į kitus vartotojus. Didesnė dauguma yra labai nepakantūs kitų nuomonei ir jei tik galėtų užčiauptų jėga.
Vieni sako reikia progreso – o paklausus kam(?) ir ar bus nauda, nesugeba atsakyt.
Kiti sako, kad viskas gerai ir taip. Dažnai jie teisūs, bet dažnai tiesiog tingi.
ir vieni ir kiti yra teisūs priklausomai nuo situacijos ir asmens.
ai va.. dar yra toks galingas variklis… Mada
p.s.
asmeniškai aš už progresą, bet jis turi būti ryškus, o ne „mūtnas“ ar su išlygom.
jei tikslas nėra pasiekiamas greičiau, kokybiškiau, su mažiau pastangų ir patogiau – man to progreso nereikia.
Dar keletas argumentų už eknygas:
a) PocketBook jau sukūrė skaityklę su nedūžtančiu ekranu http://www.mobileread.com/foru.....hp?t=64248 – būtent moksleiviams ir studentams;
b) skaityklės kaina. Taip, šiandien ji labai didelė dėl to, kad vienas gamintojas (E-ink) turi monopolį ekranų gamybai ir nespėja patenkinti paklausos. Bendrai paėmus paklausa yra tokia, kad nespėja nei gaminti nei atvežti. Ir mes dėl to vėluojam startuoti :( po metų situacija gali labai pasikeisti ir kainos labai nukristi.
c) visi pamiršta, kad knygos tai ne tik malonumas skaitytojams, bet ir verslas. Įsivaizduokite, kad knygą galite gauti bet kada, bet kur ir bet kokią. Nedelsiant ir santykinai pigiai. Tai yra labai patogu vartotojui ir gana lengvai įgyvendinama. Jei vartotojui patogu tai verslas privalo patenkinti šitą poreikį ir patenkins. Autoriams, kurie irgi svarbi šio verslo dalis, tai irgi naudinga. Jei kažką galima pristatyti elektroniniu būdu tai nėra abejonės, kad tas būdas ilgainiui nugalės įprastinį būdą, nes taip yra racionaliau, ekonomiškiau, pelningiau.
d) nepamirškite, kad bet koks naujas dalykas prasideda nuo labai mažos grupės vartotojų – inovatorių. Jiem nelabai svarbu kaina, jie tiesiog nori turėti naujausią „gadgetą“ ir tuo puikuotis. Jei tas daiktas vėliau pasiteisina ir atpinga juo naudotis pradeda visi. Prisiminkite kiek kainavo pirmieji mobilūs telefonai, o kokie baisūs jie buvo?
e) lietuviškų knygų kol kas nėra ir greitai nebus (daug ir pigių), bet tiems kas skaito angliškas knygas tai skaityklė labai greit atsipirks, vien jau dėl „shipmento“ kainos nebuvimo.