(Ack Ook nuotrauka)
Tai bent dienelė buvo! Nors buvau suplanavęs visą ją praleisti konferencijoje Login 2010, teko planus pakoreguoti. Paskambino TV/radijo (šių laikų konvergencija) laidos „Forumas“ vedėjas Virginijus Savukynas ir pakvietė į pokalbį tiesioginiame eteryje. Kadangi laida buvo apie autorių teisių problemas, visai nenustebau foje sutikęs LANVA pirmininką Vytą Simanavičių.
Tai ir pakalbėjom. Laidos įrašas yra kovo 18 dienos LRT archyve. Norite santraukos? Agitavau mažumėlę atsipalaiduoti dėl visų tų represinių priemonių ir teisinio persekiojimo. Vietoje to siūliau lipti lauk iš ketvirtos nuo galo vietos, steigti skaitmeninio turinio platinimo ir pardavimo tarnybas, mokytis sveiko įžūlumo iš Google (Google Books iniciatyvos), rodyti iniciatyvą ir nestenėti dėl piratavimo, kol nepateikėme patogios, nebrangios ir gražiai įpakuotos skaitmeninės prekės savo žiūrovams, klausytojams, skaitytojams ir vartotojams apskritai.
Kalbėjau, regis, ne į tuštumą, nes grįžęs vakare radau gražų Gustavo laišką:
„Gerą dieną, p. Džiugai
Labai patiko laida šiandien per LTV, manau, kad reikėjo tik vieno Jūsų, kiti atliko tik daugumos vaidmenį. Sėkmės.
P.s. Aš sutikčiau mokėti tam tikrą metinį mokestį už Jūsų kaip autoriaus darbą. Taip, kad kaip Jūs sakėt. „BANDOM“!!
Tai tiek.“
Net gera pasidarė. Ne dėl pasiūlymo mokėti (tokių tikrai nemažai sulaukiu, ir už visus esu labai dėkingas), o dėl to, kad žmonės pritaria minčiai nestabdyti progreso vien dėl kažkas bijo to, ko nesupranta.
Beje, Login 2010 pabaigoje, per Ignite sesijas išgirdau šiek tiek tų bijančių ir nesuprantančių. Poroje pranešimų buvo ištrauktas į paviršių ganėtinai apdulkėjęs „originalios kūrybos“ mitas ir argumentai prieš kopijavimą ir remiksą. Tinklaraščiai kartojasi kaip papūgos, Facebook ir Twitter mala ir permala tas pačias naujienas, studentai kopijuoja Vikipediją – kiek kartų girdėti šie argumentai? O ar jie pagrįsti?
Google atidžiai pažiūrėjo į žiniasklaidą internete ir rado vos 11% originalaus turinio. Australijos nepriklausomos žurnalistikos centras atidžiai pažiūrėjo į spaudą ir rado, kad joje nuo 42 iki 70 procentų skelbiamos medžiagos yra inicijuota viešųjų ryšių kompanijų. Apie kokį originalumą čia šnekama?
Nežinau, koks būtų originalumo procentas tinklaraščiuose, bet jei atsirastų bent 3-4%, tai būtų visai neblogai kaip mėgėjams, dirbantiems be atlygio. Kuo skiriasi neoriginalias žinias rašantis profesionalas nuo neoriginalias žinias rašančio mėgėjo? Tuo, kad pirmasis už tai gauna pinigų. Klausimas, ar ilgai gaus – jei skaitytojui teks rinktis, ar mokėti už naujienas, tai jis įvertins ir originalumo kiekį, ir PR įtaką. Beje, drįsčiau teigti, kad pastarųjų įtaka tinklaraščiams kol kas tikrai nesiekia pusės ar 2/3 turinio.
Apie panašius dalykus diskutavome su „Verslo žinių“ vadovu Rolandu Barysu, „15 min“ vadovu Tomu Balžeku, Tieto atstovu Mindaugu Butkumi, kolega Ernestu Janušu iš Radiocentro ir moderavusiu diskusiją Mindaugu Nastaravičiumi. Kadangi viešą žiniasklaidos atstovų nuomonę apie medijų ateitį retai girdžiu, tai labiau stengiausi klausytis, o ne ginčytis, bet su gerb. Barysu mažumėlę padiskutavau – ypač dėl vadinamojo „turinio“ vertės.
Na, taip – turinį dievina Rupertas Murdochas, gal visai nuoširdžiai. Ir aš laikau, kad tai geras dalykas. Tik man atrodo, kad ne vien Murdocho turinys yra geras dalykas. Ir su manimi sutinka bent pusė milijardo žmonių. Facebook neturi kito turinio, kaip tik tas, kurį sunešė ir surašė patys žmonės. Bet keturiems šimtams milijonų vartotojų tas turinys yra daug didesnės vertės už padėtą kokiame nors portale.
Manau, kad žmonės intuityviai supranta, kad tas turinys yra tik žaliava, iš kurios paskui jie, turinio kuratoriai, sudėlioja prasmingesnę jiems patiems ir jų „genčiai“ mozaiką. Tai laisvos formos, mėgėjiškas agregavimas. Jis yra santykinai naujas dalykas, tačiau jau dabar ieškoma, kaip dar efektyviau remiksuoti naujienas, kad jos duotų daugiau naudos ir atskleistų platesnes galimybes.
Nauja koncepcija – plataus konteksto tarnybos. Apie jas papasakosiu atskirai, tačiau pakanka paminėti Google Living Stories eksperimentą, žinių konteksto gelmę Vikipedijoje ir „atviro kodo žiniasklaidos“ iniciatyvas. Kažkur čia slypi žiniasklaidos ateitis.
Ta ateitis neįmanoma be kopijavimo ir remikso. Kaip neįmanomas mokslas, kūryba ir eksperimentavimas. Todėl kopijuokite drąsiai – kuo daugiau, tuo geriau. Idėjos neplinta be kopijos. Idėjos miršta be kopijos.
Tai visiškai nereiškia, kad žmonės nemokės už jiems patinkantį turinį. Mokės. Bet į tą kainą turės būti įskaičiuota visiška kopijos ir remikso laisvė – kaip kitaip mes perduosime visą žinių ir išminties lobį kitiems, kitoms mūsų kartoms? Uždrauskite mokiniui „kopijuoti“ iš mokytojo gautas žinias ir nebeturėsite mokytojų…
185 Comments
Norėjau pasitikslinti, – čia Gustavas tas tikrasis iš LTV?
Mmm. Nežinau. :)
gaila, kad ltr puslapis man neveikia normaliai nei su ff, nei su ie.
Jei Jūs norite peržiūrėti laidą, ją galite atsisiųsti iš čia:
http://www.failai.lt/le39wpu9h.....t1.rar.htm
http://www.failai.lt/wtui51mxx.....t2.rar.htm
Dekui uz patalpinima. Sharing is caring ;)
Turiu namų šeimininkės lygio klausimą: Kaip laidos įrašą peržiūrėti Ubuntu sistemoje? Vaizdas per VLC yra, garso – nėra.
Puikiausiai rodo per mplayer. Susiinstaliuok gnome-mplayer ir žiūrėk per jį.
Tiesioginė nuoroda į laidos įrašą: http://media2.lrt.lt:8811/medi.....318_Fo.mp4
Galima ir su Firefox žiūrėt :)
http://www.mackonkiemis.info/2.....-ir-ubuntu
Aš sakyčiau, kad reikia ne BANDYTI, o DARYTI. Neabejoju, kad jau rezgasi visokios idėjos, planai ir projektai, kurie ir bus tų problemų sprendimas, bet kuo daugiau žmonių imsis tai daryti ir prisidės prie tos veiklos, tuo greičiau mes peržengsim šitą slenkstį.
Aš asmeniškai prisidėčiau tikrai (esu programuotojas), tai kad paštą mano žinai, jei ką. Galbūt iš pradžių reikėtu susisteminti visokias idėjas, kaip išspręsti šitas problemas, ko reikia imtis ir kaip tai padaryti, gal nuo to ir reikėtų pradėti.
Aš labai nesidomiu šiomis temomis, tik kiek paskaitau iš kelių tinklaraščių, manau nemažai žmonių panašiai ir pasiekia informacija apie tokius dalykus, todėl turbūt geriausia ir būtų pradėti per juos skleisti informaciją ir kurti veiklą.
Net mokytoja ar EMO močiutė sugebėjo į Ignite įlįsti? :)
Totaliai pievas kalbėjo. Visame pasaulyje vienodi „fizikos dėsniai“ ir tie patys „naujienų“ dalykai vyksta, tai kaip kažką naujo galima išrasti? Viskas yra „nukopijuota“ nuo knygų, matytų laidų, filmų ir skaitytų interneto puslapių. Į žmogaus galvą iš dangaus nenusileidžia patirtis, o būna sukaupiama iš tos jų neegzistuojančios autorinės nuosavybės. Kas informacijos keitimusi paprastai vadinama. Turbūt 2000 metų buvo normalu, o tik atsiradus torrent kažkokiems bambukams užkliuvo.
Aš tai supratau, kad ji pati EMO blogą rašo arba tokiems prijaučia.. Kur tikrai „originalūs“ tekstai gali kilti, jei rusį užsidaręs mėnesį pasėdėtum. :D Tik ar ko verti tokie būtų..?
Jei parašytum nors kelis puslapius tik to, ką galvoji pats, tai ir būtų originalus turinys. Jei tik verti užsienio naujienas, ar perrašai skaičiukus nuo naujo technologinio gaminio iš kito puslapio, tai aišku, kad originalumo nulis ir vertės tiek pat.
Jei pvz. kažkas išleis gerą telefoną, kuris dar turės gerą foto kamerą. Tai kiekvienoje apžvalgoje ir bus tas pats, nes tas pats daiktas, ta pati funkcija, tą patį įspūdį paliks. Kaip ir laikraščiai ar portalai, nemanau, kad kopijuoja tas naujienas, tiesiog visi rašo apie tą patį, kad žalgiris ar kažkas laimėjo. Tai visi autoriai parašė savo stiliumi, bet faktai ir rezultatai gi tie patys. Kas nėra kopijavimas, Kaip ir nezinau.lt visi įrašai turbūt paremti patirtimi, kuri ne iš dangaus, o knygų ar kitų intiko puslapių. Tai visiškai originalų tekstą tik EMO gali sukurti, kurie užsidarę nuo pasaulio rusy prasėdėtų normalų laiką. :))
Dabar viską galima priskirti kopijavimui, pagal autorių teisių gynėjus ir tokias mokytojas. Nes pažiūrėjęs filmą ar kažką turėtum po seanso išsiplauti smegenis, kad tik niekad nekiltų mintis, prisiminus jį ar kitam nepapasakotum, kas įdomaus buvo.
hehe, ta tai gera buvo, aš jau buvau pradėjęs galvoti, kad auditorija nušvilps ją :)))))
Login konfos metu man nelabai patiko vz biciuko mintys, nors buvo kai kuriu minciu teisingu ir pas ji, bet bendrai paemus tai atrode, kad jis biski nusisneka ar bent jau nepataiko i mano, o gal ir daugelio auditorija.
klausiausi jūsų diskusijos LOGIN’e ir visiškai pritariu p. Barysui, kad turinys yra svarbiau už pateikimą. ir reikia atskirti TURINĮ nuo TECHNOLOGIJŲ, nors jie vienas be kito negali, bet vis tik kokybišką turinį sukurti kainuoja didesnius pinigus nei tą turinį paskui apdoroti, surūšiuoti, sukramtyti ir pateikti vartotojui. turinys yra žaliava ir ji turi būti kokybiška, o tai reiškia mokama, nes kokybė turi savo vertę. neatimkime iš žurnalistikos paskutinio duonos kasnio, jie irgi turi uždirbti ir jų profesija yra gerbtina ir vertinga kaip ir visos kitos.
Aš vengiu ginčytis šia tema bet šiuo atveju tai skamba kaip bankrutuojančios įmonės bandymas išlaikyti valstybės pagalba. Gal tada geriau męsti lauk viską anksčiau ir persikvalifikuoti? Būtų mažiau nuostolio ir naudingiau.
Turinį renkasi vartotojas. Ir jei turinys sunkiai pasiekiamas (paywalls) so why the hassle? Nebent tai kažkoks specializuotas tada kita kalba.
Dziugai – a gerai mano dukrele eteryje girdejosi? :)
Solidžiai. :) Balsingą merginą turi. Dėkui, kad paskambinai. :)
Laidoje diskusija vyko tarp Savukyno ir Džiugo :) Ir tiesą sakant negalima nesutikti su kai kuriais Savukyno iškeltais klausimais.
Ironiška, bet LTV diskusijoje visi paminėjo žodžių junginį „viešasis interesas“. Įdomu, keli diskusijos dalyviai suvokia, koks yra iš tikro tas „viešasis interesas“ (dėl p. Džiugo aš ramus)?..
Beje, p. Virginijus buvo uždavęs labai įdomų klausimą, „kodėl vartotojai renkasi piratauti mokamą programinę įrangą, o ne pasirenka nemokamą alternatyvą?“ (kalba apie „Windows“ ir „Linux“).. Gaila, kad ši diskusijos dalis ir liko „neišrutuliota“, nes paaiškinimas „patogumas, įpratimas“ neparodo sistemingo darbo, kad būtent tai, kas kainuoja, taptų „patogu ir įprasta“… Dar daugiau, kodėl valstybė mūsų mokesčių mokėtojų pinigus leidžia mokamai programinei įrangai mokyklose, universitetuose, tokiu būdu formuodama vartotojus mumyse?… Na, bet gal dar kur protingi žmonės iškels tokius klausimus ir net sugebės į juos atsakyti…
Patiko komentaras iš vieno pranešėjo ‘If people cannot afford it, the will hack it…’.
Mane labai sudomino vakardienos Forumas. Ypač pritariu nuskambėjusiai minčiai, jog vartotojai yra verčiami tapti piratais. Nors dar nėra dešimt metų, kai baigiau vidurinę mokyklą, per informatikos pamokas tikrai nebuvo užsimenama apie Linux, OpenOffice ir panašius paketus ar sistemas. Jei būčiau iš pradžių apie juos žinojęs, tikrai nebūčiau laužęs komercinių, bet nebūtinai geresnių atitikmenų.
Pažvelkime į savo viešąjį sektorių ir pamatysime, jog jis priklausomas nuo vienos ar kelių stambių užsienio monopolininkių kaip narkomanas „nuo adatos“. Peržiūrėję mokyklų, universitetų, ligoninių, valstybės įstaigų kompiuterius, tikriausiai sunkiai rastume ką nors panašaus į Ubuntu. Didelė žmonių dalis, nuo moksleivio atliekančio namų darbus, iki valstybės tarnautojo, pretenduojančio į atitinkamą postą, neretai tiesiog PRIVERSTI dirbti su Microsoft, Adobe, Corel gaminiais. Aš jau nekalbu apie tai, jog pažeidžiant bet kokius konkurencijos ir pasirinkimo laisvės principus, net įstatymai (www.lrs.lt) visuomenei pateikiami tik komerciniu .doc formatu. Ir nesvarbu, kad tiek Europos (Prancūzija), tiek kitų (Brazilija, Indija, Indonezija) valstybių struktūros jau kuris laikas stengiasi išsivaduoti iš tokios „priklausomybės“ Matyt „laisvoje“ Lietuvoje už tikrą pasirinkimo laisvę dar teks pakovoti.
Pabaigai pagiriamasis žodis piratavimui:
MS įkūrėjas Bill Gates: „„Mūsų programinei įrangai lengviau konkuruoti su “Linux”, kai egzistuoja piratavimas, negu kai jo nėra“ (http://www.lrytas.lt/-11853418.....udingi.htm);
Didžiosios Britanijos muzikos pramonės vadovas Geoff Taylor: „muzikos pramonė daugiau, nei prieš 10 metų padarė didelę klaidą, pradėjusi kovoti su „Napster“ P2P keitimosi duomenimis sistema“ (http://www.veikia.lt/interneta.....i-bet.html)
„Electronic Arts“ vadovas John Riccitiello – „ragina vartotojus ir toliau piratauti EA žaidimus ir jis visiškai nepyksta dėl į internetą nutekėjusios „Sims 3″ žaidimo kopijos [...] piratines žaidimų kopijas EA vertina, kaip žaidimų demonstracines versijas“ (ten pat)
„Radiohead“ gitaristas Ed O‘Brien: „Man nepatinka, kai žmonės iš muzikos industrijos sako, kad piratavimas ją žudo, kad jis ją plėšo į gabalus. Aš tuo netikiu. Piratai gali nepirkti albumo, tačiau jie leidžia pinigus pirkdami koncertų bilietus, marškinėlius, atributiką ir t.t.“ (http://www.balsas.lt/naujiena/.....do-muzikos)
Otavos universiteto teisės profesorius Michael Geist: „keitimasis bylomis nesukelia rimtų nuostolių autoriams ir leidėjams. Jie netgi nėra prarasti pardavimai, nes autorinių kūrinių pagrindu sukurti išvestiniai kūriniai paprastai stumteli vartotojus prie vieno ar kito autoriaus link ir padidina realius pardavimus (http://www.veikia.lt/interneta.....menei.html)
„Harvardo teisės mokyklos ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad prasta autorių teisių apsauga yra naudinga visai visuomenei. [...] prasta autorių teisių apsauga nė kiek nekliudo naujo turinio kūrimui. Netgi priešingai, susilpnėjus autorių teisių apsaugai, autoriai ėmė kurti daugiau naujų kūrinių“ (ten pat)
Pritariu, išsakytai minčiai, kad įprotis rinktis Windows produktą yra sukuriamas nuo pirmų dienų mokykloje, universitete, valstybinėse įstaigose. Ir tas įprotis nulemia sprendimą, kai vartotojui reikia pasirinkti tarp mokamos (legalios), nemokamos (piratines) Windows ir nemokamos (legalios) atviro kodo sistemos ar programų.
Man iš principo visai dzin, kokia operacinė, nors ir Free Dos. Bet jis netenkina mano laisvalaikio švaistymo būdo – aš žaidžiu. Jei imti bendrinius vartotojų poreikius – naršymas tinkle ir medijos peržiūra, tai OS pasirinkimas bemaž nesvarbus, didesnį vaidmenį atlieka programos.
Pavyzdys apie LRS dokumentus tiesiog davė per galvą…
Taip ir yra pritariu. Čia kaip vadinama pilkoji kontrabanda, naudinga gamintojams, kad jų prekės kontrabandos būdų būtų platinamos. Ir kova vyksta dėl akių. Ir su piratavimu tas pats.
Aš mokyklą baigiau jau prieš 8 metus. Ir dar būnant 10 klasėj (o tai buvo jau prieš visus 10 metų) mokykloje buvo kalbama, kad jau greitai kompiuteriuose bus įdiegti Linux (lygiagrečiai Windows).
Kokia situacija dabar? Kompiuteriai pasikeitę, Linux nei kvapo ir net nekvepėjo per tuos 10 metų :) Taip, kad nugalėjo viešieji pirkimai matyt, kurie jau aišku, kad buvo paremti MS produkcijos pagrindu…
Tiesa, maloniai nustebintas buvau, kad mokykloje įrengta Apple Mac klasė. Gal bent kiek moksleivių akiratis prasiplės :) Nors turbūt aktualiau būtų buvusi Linux klasė.
O šiaip, aš esu tos nuomonės, kad piratavimas nėra blogai, tai nėra kažkokie nuostoliai. Ir geras kūrėjas visada gaus deramą atlygį už savo produktą, kad ir kiek būtų pirataujama.
Na situacija dėl OpenSource yra šiek tiek pagerėjusi, tarkim VB informatikos egzaminų užduotyse jau kelis metus klausimai formuoluojami MS Word ir OpenOffice programoms. Bet tai tik pirmas žingsnis, nes negirdėjau ir nemačiau valstybinės mokyklos, kur būtų ne Office 2003 ir Windows XP :) Kaip sakant, tu turi galimybę mokytis su OpenOffice, bet tik namuose, ir tik savo pačio, ne mokytojo, pagalba :) Vienintelė mokymo įstaiga, kurioje mačiau OpenSource buvo Klaipėdos Valstybinė Kolegija (Technologijų f-kas), kompiuteryje buvo Ubuntu, kas mane maloniai nustebino :) O dar apie „Forumą“, tai pažiūrėjus į Simanavičių, matos, kad jis sėdi kažkieno šešėlyje,ir tikrąja to žodžio prasme bijo būt nužudytas. Jo tas sedėjimas, neužtikrintas kalbėjimas tiesiog smirda kažkokia baime, atrodo, kad pakliuvo į tas autorinių teisių batalijas ne laiku ir ne vietoj :)
Tikrai nesėdžiu niekieno šešėlyje. Dirbu autorių ir gretutinių teisių gynimo srityje aštuoni metai. Baimė? Jos tikrai nėra. Nedirbčiau šio darbo, jei bijočiau. Per aštuoneris metus prisiklausiau visko, bet dirbu iki šiol. Suprantu, kad nesuteikiu jums teigiamų emocijų. Tokia jau lietuvių sąmonė, vagys visada laikomi teigiamais herojais, ginantys nukentėjusius laikomi priešais. Tačiau, jei žmogų apvogia, ar jis kitaip nukenčia nuo chuliganų, tas pats žmogus taip greitai pakeičia mąstyseną…
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
Iš FF ten kur nuoroda – atsisiųsti ,pasirinkite – įrašyti saistomą objektą kaip- , įsirašote i pc ir žiurite, dėl autorių teisių nežinau,:)
Ačiū už laidą!
As pasiruoses ir galiu moketi uz nezinau.lt Nes sukuriamas turinys tiesiog vertas to.
maciau ir as sita laida, budamas anglijoje net susinervinau kai pradejo kalbeti apie zero2, kai tik pradejo rodyti kino teatruose taip norejau pamatyti, laukiau dienom naktim, linkomanijoj nieko kito neizrejau ir neieskoja visus du menesius tik zero2, ir galvojau pervesciau tiesiai velyviui i saskaita kad tik galeciau pamatyti, ir sti atsirado glaimybe pamatyti, linkomnijoj, tai iskart nelaukdamas parsiunciau, patiko, neatsiskiau minties sumoketi,kad iseit ir zero3 ir 4, mn nerupi kiek kainavo pastatymas, kiek uzdirbo is mineralinio reklamos ar kinu restorano, ar dar ko, man svarbu atilyginti kurejams uz ju darba kuris mane tenkino, butu nepatike sakyciau nemokesiu, bet dabar duokit galimybe pervesiu tuos 5 svarus, o kad ir 10, nes tokia linksma juoko doze verta ir daugiau.
Aš pastaruoju metu, pastebiu tendenciją, kad mano pinigai „smirdi“ ir juos interesantai priima labai nenorom. Tipo, na nebent mesi visus reikalus ir gimines ir nueisi į kino teatrą, na nebent nusipirksi kompaktą su 19 nereikalingų dainų.
p.s.
o jau tas jų, „ne nedarysim e-paslaugų nes prasidės masinis piratavimas“ primena „ne, savitarnos parduotuvių nedarysim, padidės vagystės“ vienok suma sumarum, savitarna pigiau ir greičiau, o ir vartotojas patenkintas. Tipo aš pats renkuosi.
p.p.s.
Zero II titrus berods iki galo žiūrėjau, tačiau taip ir nemačiau sąskaitos numerio, kur galėčiau pinigėlių pervest. Jiems tipo gėda? Įstatymai draudžia ar vis tik mano pinigai smirdi? Juk tik viena eilutė titruose, nieko nekainuoja.
Kaip matau gimsta/atsiranda aukojimo poreikis.
Tokia tiesioginis aukojimas autoriams, pagal logika, butu vertinama ne kaip produkto pirkimas, o kaip PARAMA autoriams tiesiogiai is privaciu asmenu ir butu apmokestinamas 15 % GPM(gyventoju pajamu mokesciu) tarifu. Bet musu salyje uz parama nera suteikiama teise(licencija) naudotis kopija.
Tuo tarp, jei jus perkate CD/DVD, einate i kina(ar kitaip legaliai isigyjate kopija) jus sumokate valstybei 21 % PVM(pridetines vertes mokescio), o visi autoriu ir autoriniu teisiu gyneju mekesciai yra iskaiciuoti i kopijos savikaina.
Gal dabar aiskiau, kodel Simonavicius taip priesinasi DONATE funkacijai?
bet jeigu as darau donate filmo biudzetui, tai jei kaip ir nebeturi pretenziju kad as paziurejau ju filma? ir gaudymas tampa niekinis?
Aukojimo(Donate) veiksmas yra daromas po fakto(filmo atsiuntimo, perziuros ir t.t.).
Ir dar truputi pagalvojes supratau, kodel sio veiksmo populiarumui priesinasi ir kompanijos: Donate mygtukas aplenktu kompanijas, nes jis skirtas butent autoriams.
Aukojate autoriams? Pamirštate gamintoją. Dažniausiai gamintojas sumoka autoriui ir perima turtines teises. Tuos pinigus reikia atidirbti. Todėl nustatoma kaina.
Paskaičiuokim kiek kainuoja sukurti gerą filmą. Aktorių atlyginimai, režisierius, kaskadininkai, spec. efektų kūrėjai ir t.t.
Taigi pagrinde gamintojas ir nukenčia, nes jis sumoka studijai visus šiuos pinigus.
Tai klausimas:
Ar as pamates kazkokio „beleko“ kopija internete parsisiusiu ir paziuresiu – o paskui rekomenduosiu draugams nueiti i kina ir paziureti – ar nei as pamatysiu, nei draugams rekomenduosiu, ir liks filmas nepamatytas net kino teatre, nes tai yra „belekas“.
Aisku – dar reiktu atkreipti demesi i tai, kad tik LABAI nedidele holivudo produkcijos dalis yra prieinama kino teatro ziurovui Lietuvoje, kaip ir DVD pirkejui. Kai kuriais atvejais, pardavejas nupirkto DVD (internetu) net nesiuncia i Lietuva – tai ka daryt?
Va cia tokia LANVA, Latga-a galetu dirbti, o ne durniu volioti.
o del to kad naudoja windows, tai yra paprastas dalykas, susiformaves monopolis per daugeli metu, bet google su android-chrome junginiu gali pakeisti visa tai,
ne del savo sekmingo podukto bet del autoritetingumo, microsoft savo laiku uzsitarnavo autoriteta, pasidare monopoli, linux buvo per sudetingas paprastam varotojui, bet laikai keiciasi,linux kaikuriais pranasumais tikrai lenkia windows, ir sasajos jau tampa patrauklios paprastiesiems,tik va sunku is liuto atimti mesos gabala, bet google kaip tik i tuos paciu paprastciausius interneto vartotojus ir muzikos klausytojus ir taiko. tad tik laiko klausimas,kada megstukas nebetures ka veikti, kai zmones ne jo priversti bet savo noru prades pereiti ant atviro kodo, o microsoftas ir vel prades patyliukais proteguoti piratus kad susigrazintu ta liuto dali ir vel valdytu minias zmoniu.
taip zmones tenkasi kas populeru,bet jei dabar butu tiap pat populeru linux, megstuka greitai nutildytu kad tik nepakenktu daugiau microsoftui lietuvos rinkoje
Labai sveikintinas pasirodymas LTV, visai netyčia įsijungiau, ir labai patiko. Tikrai gerbtinas pasisakymas. Taip ir toliau.
Vakar kaip tik Zero II namie žiūrėjom, į kiną nėra galimybių eit, o skaitmeninės nuomos nėra. Sąžiningai sakau, tikrai būčiau mokėjęs cielus 20lt. Tik kad nebuvo kam.
Aš irgi žymiai mieliau mokėčiau pinigus, ypač jei būtų kokia nors panaši į youtube sąsaja, kad atsidarai ir žiūri, be jokių siuntimų. Bet niekas neima. Nėra ką daryti.
labiausiai noretu panaikinti autorines teises kokios nors srities megejai, ‘remiksuotojai’ (tokiu internete begales), daugeliu atveju kuriantys menkavercius kurinius, is esmes neturincius isliekamosios vertes, o saukia lyg genijai.. butu, idomu ka pasakytu, jei sunkiai dirbdami sukurtu tikrai ka nors vertingo, galincio uzdirbti nemazus pinigus.
Chia tu sneki apie Jazz’a ?
Aš puikiai naudojausi tik linux, kol universitete neprireikė padaryti darbo su access. Jau nekalbant apie linux, Open office ten niekas nepripažįsta, tai neturėjau kitos išeities, tik kaip įsidiegti nelegalius MS office. Aišku, gali dirbti tam pačiam universitete, gauti studentišką licenziją, bet man kažkaip per ilgas ir sudėtingas procesas. Ir bet kokiu atveju, nemokamos alternatyvos tai vistiek ignoruojamos.
Dėl pradžios, kai kalbėjot apie Win 7 siuntimą (platinimą). Turiu pavyzdį: mano kompiuteris pirktas su legaliais xp. OS kompaktas šiek tiek neprotingai pakeistas – nėra įprastų instaliacijos žingsniu, tiesiog pasirinkus iš karto viską formatuoja ir įrašo xp. Dėl to įsirašyti kaip antrą os ar perinstaliuoti kai dvi sistemos neįmanoma. Mėginti jį perdirbti gali užimti per daug laiko, tai iš linkomanijos siunčiuosi tokius pat xp, įrašant įvedu turimą legalų licenzijos raktą ir vsio. Kur nusižengimas ? O kaip įrodys, kad platinui ne su tokia pačia bėda?
Justinai, turėčiau paprieštaraut – tereikia kreiptis į atsakingą asmenį savo universitete ir tau būtų suteikti visi reikiami prisijungimai, labai greit ir paprastai. Išbandyta praktiškai, ne kartą.
„bet man kažkaip per ilgas ir sudėtingas procesas“ išverstų į „tingiu pirštą pajudint“ :)
Bet tai čia atvejis, kai žmogus studentas ir turi teisę gaut visa tai. O kaip daryt paprastam mirtingajam?
Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad po studentavimo žmogus gali nusipirkti ko reikia, daugiau mažiau už pilną kainą.
išskyrus lietuvą ir kitus „durnių laivus“
Labai įdomi laida ir įdomūs komentarai čia. Tik turbūt praeis dar daug laiko, kol Lietuvoje bus prieinamas iTunes turinys, arba kad ir Lietuvos atlikėjų kūriniai skaitmeniniu formatu… Belieka žiūrėti jau matytas 3-io sezono „Biuro“ serijas per TV6, skaityti Wikipedia ir klausytis podcast’ų :/
Nuo 42 iki 70 procentų žiniasklaidos turinio inicijuoja viešųjų ryšių kompanijos… Niekada apie tai nesusimasčiau, bet skaičius pakankamai iškalbingas. Įdomu, kokia situacija Lietuvoje? 70-80?
Kazkaip neteko anksciau ziureti sios laidos, bet ji i diskusija visai nepanasi buvo. Kazkoks klausimu atsakymu vakarelis ;) Ir dalyviai nelabai kokie susirinke, nekazin ka turejo ir pasakyti. Aisku as nekalbu apie Dziuga. Kaip visada turi ka papasakoti, palyginti ir atsikirsti. Tai kad va beda, nebuvo su kuo jam ten diskutuoti ;) PS LANVA taip ir neatsake i klausytojo uzduota klausima, numuilino: jei uzkabino zmogeli kuris sharino Win7, tai ar negalima ju paciu UAB’o taip uzkabinti? Jie nei igalioti nei ka, sarinti negalima, netgi vardan to kad pagauti „nusikalteli“. PPS turi dar viena prenumeratoriu, net jei ir „apsimokestinsi“ :)
LANVA- ne UAB, tai asociacija. Asociacijoms, ne tik LANVA’i, įstatymai suteikia galimybę ginti viešąjį interesą. T.y. ginti autorių ir gretutines teises.
Kai dėl nusikaltėlių pagavimo- tai gaudo policija. Įstatymai numato galimybę ginant teisėtus interesus imtis visų reikalingų priemonių pažeidimui užkardyti.
Kaip pavyzdį galiu paminėti: policijos pareigūnai vydamiesi nusikaltėlį, patys gali pažeisti KET ir viršyti leistiną greitį. Dėl to klausimų nekyla. „Gaudant“ „piratus“ pažeidėjai paverčiami didvyriais, o visi veiksmai jiems nustatyti klaidingai bandomi pateikti kaip įstatymo pažeidimas.
Kai tautos sąmonė „subręs“, ir visi suprasime, kad tik turto savininkas sprendžia kaip jį naudoti, gal tuomet pradėsime gerbti kitų nuosavybę.
Su pagarba,
Vytas Simanavičius
O, malonu. Na taip, asociacija. Bet ne valdiska institucija, ne policija ar pan. Taip kad manau Jus negalite virsyti greicio vydamiesi nusikalteli, ar ne? Ginti teises Jusu darbas. Bet velgi, ar galima ginti teises, patiems jas lauzant? Ir kodel butent MS OS? Taip vadinamas „piaras“? Visi isgirdo, visi suzinojo. Tik neteko tiek girdeti apie kitas Jusu „akcijas“ gaudant prasizengelius… Kas del tautos samones, tai cia ne tautos samone. Cia visos zmonijos samone. Lietuva isskirtine tuo kad joje daug produktu ar paslaugu negalima paprasciausiai gauti, del to pirataujama. Kaip pvz galiu pasakyti apie Didziaja Britanija. Specialiai paklausinejau ivairiu zmoniu, su kuriais teko bendrauti, ka jie mano apie nelegalia PI. Ir.. jie visi zmones, ir jie visi nori sutaupyti. Juk nusipirkti jie laisviausiai isgali… O pirataut tai jie piratautu turbut ne maziau nei lietuviai, tik panasu kad nemoka, nezino ar bijo(kas man siek tiek keista pasirode).
Ir pabaigai, atsakykite i ta klausima i kuri vis dar neatsakete. Kaip sakete, zmogelis baudziamas uz tai kad „paseedino“ pilna(?) Win7 diska. O Jus galite tai daryti ir likti nenubausti?
Aciu
Saulius Slapikas
Aš manau čia tiktu tokia analogija. Jei įsivaizduosime, kad Microsoft turi parduotuvę, o LANVA yra tos parduotuvės apsauginis, tai jeigu aš pavagiu Windows 7 kompaktą iš parduotuvės, tada einu į vogtų kompaktų apsikeitimo vietą, kur kiekvienas turi atsinešti, kažkokį vogtą kompaktą. Ir ten ateitu apsauginis, su vogtu kompaktu, kad pamatyti tą kuris Windows 7 kompaktą pavogė ir jis dalyvauja vogtų kompaktų apsikeitime. Ir jei dabar ateitu policija ir visus suimtu, tai tas apsauginis bus irgi suimtas ir tai, kad jis pasakys, kad dirba apsauginiu Mikrosoft parduotuvėje, jo tas neatleis nuo teisinės atsakomybės, ypač jei jis prisipažins, kad tai darė norėdamas identifikuoti kitą vagį. Tai tada tokį žmogų galima pavadinti Vigilante (nežinau kaip lietuviškai būtų).
Sveiki,
Taip, tikrai ne valdiška institucija.
Bet ir ne valdiškoms institucijoms yra galimybė ginti narių interesus. Žemiau pateiksiu „Asociacijų įstatymo“ ištrauką, kad galime ginti ir tenkinti viešuosius interesus.
Galiu paminėti ir paprastą pavyzdį- ginant kitą asmenį, nors turite ginklą savigynai, įstatymas numato būtinąjį reikalingumą. T.y., nors jūsų sveikatai nėra pavojaus, galite šauti į užpuoliką, kuris puola kitą asmenį. Galite panaudoti kovinius veiksmus, jei užpuolikas bėga, jo sulaikymui. Ir t.t. yra begalė atvejų, kai jūs tarsi pažeidžiate įstatymus, tačiau realiai jūs ginate teisėtus interesus. Ir tai nelaikoma įstatymo pažeidimu.
Kai dėl mūsų veiksmų, tai gindami savo narių interesus, galime pirminę medžiagą perduoti policijai fiksuodami kuris kūrinys neteisėtai padarytas viešai prieinamu internete.
MS Win7 atveju mes ir be policijos pareigūnų galėjome atlikti pirminį tyrimą, kadangi duomenys nebuvo gauti neteisėtu būdu. Buvo pateikta internete prieinama vieša informacija.
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
P.S. Pamąstymui: „piratai“ skelbiasi- jei ne mes, nebūtų progreso…
Tačiau ar ne kita tiesa? Jei ne kūryba, autoriai, gamintojai, nebūtų progreso… Argi piratai ką nors kuria?
2 straipsnis. Asociacijos samprata
1. Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Visu pirma – duomenu pateikti negalejote, kadangi informacija – NEPATIKIMA.
antra – iranga tam dalykui – yra nepritaikyta.
varikli teoriskai galima remontuoti per duslintuva, bet jis – ne tam skirtas.
Nesigilinant į visą tekstą labiausiai užkliuvo ši pastraipa.
„MS Win7 atveju mes ir be policijos pareigūnų galėjome atlikti pirminį tyrimą, kadangi duomenys nebuvo gauti neteisėtu būdu. Buvo pateikta internete prieinama vieša informacija.“
Jei teismas būtu pripažinęs, kad utorrent programa rinkti duomenys yra verti teismo dėmesio, pamodeliuosiu situaciją.
Jūs paskelbėte komentarą pasirašydamas savo tikru vardu. Tinklalapio autorius žino Jūsų IP adresą. Kažkas padaro utorrent ekrano nuotrauką, pakoreguoja su photoshopu ir pateikia teismui kaip įrodymą, kad Jūs platinate vaikų pornografiją…
Žavus precendentas būtu.
Mano manymu teismas turi naudotis vienareikšmiškai patikimais duomenimis. Tam ir reikalinga aprobuota įranga.
Arba reikėjo čiupti už rankos tą kuris platino ir tuo momentu kai platino.
> Galite panaudoti kovinius veiksmus, jei užpuolikas bėga, jo sulaikymui. Ir t.t. yra begalė atvejų, kai jūs tarsi pažeidžiate įstatymus, tačiau realiai jūs ginate teisėtus interesus. Ir tai nelaikoma įstatymo pažeidimu.
O iš čia kyla piktnaudžiavimai. Klesti kyšiai. Vienas esminių dalykų – sąžiningumo principas. Painios situacijos atveju, sakykim, yra parduotuvė, į parduotuvę atėjo vagis su ginklu. Tas vagis turi pistoleto muliažą. Pardavėjęs, esantis parduotuvėję, pagal pateiktą pavyzdį, turi pilną teisę iššauti, a la gindamasis. Taigi, pardavėjas iššauna, o pataiko nelaimėliui vagiui į nugarą ir pakeliui į ligoninę jis miršta arba lieka invalidu. Adekvati savygina? Neydinga teisinė sistema? Bent jau tobulintina.
> P.S. Pamąstymui: „piratai“ skelbiasi- jei ne mes, nebūtų progreso…
Tačiau ar ne kita tiesa? Jei ne kūryba, autoriai, gamintojai, nebūtų progreso… Argi piratai ką nors kuria?
Kuria. Reikia nupirktą DVD filmą kartais paruošti ir su dviem garso takeliais. Reikia ji perkoduoti. Reikia paruošti infrastruktūra failų bendrinimui arba įkelti failą į sistemą. Žaidimo, programos atveju reikia įveikti apsaugą, kodą – kas yra darbas. Be to, besidalindamas „piratas“ reklamuoja nemokamai skaitmeninę medžiagą. Tarsi nemokamas agentas. Taip, dabar gal kiltų atsakomasis klausimas: o kiek gi žmoniu pirks? Atsakymo nežinau. Tai hipotetinė situacija.
O dabar ne hipotetinė realybė. Kūrėjas, sakykim Microsoft , sukuria kūrinį, tarkim MS Word, parduoda ir užsidirba. Kai einama į minusą, Microsoft gal ne visada įžvelgia prasmę kurti. Dabar, Microsoftas, klestėdamas nori dar daugiau. Kuris nors filmų, muzikos, programų platintojas nori daugiau. Užtenka pavalgyti, kartą kitą nuvažiuoti į užsienį, išlaikyti šeimą? Vidutinis atlyginimas Lietuvoje ~ 1700 litų į neto, kitaip – į rankas. Žmogus tiek gaudamas mat išgyvena. O paimkime pavyzdį Teo. 11 vadovaujančių asmenų, 2008 m. kurių vidutinis atlyginimas per mėnesį siekė net 30,7 tūkst. litus (kaip suprantu, neatskaičius mokesčius). O tokie skirtumai ką nors sako. Gal geresnė gyvenimo kokybė? Tai lygia tokia pati analogija su piratavimu.
Išleisdamas kūrinį žmogus, bendrovė gauna pelna, tuomet nori daugiau.
Išleisdamas kūrinį žmogus, bendrovė negauna pelno ir nori jo gauti.
Išleisdamas kūrinį žmogus, bendrovė gauna tiek, kiek užtenka normaliam pragyvenimui, kad galima būtų toliau kurti.
Ir nereikia gailestingai verkti, apeliuoti, kad nesurenkamos lėšos – tai galima pavadinti pasiteisinimais geresniam gyvenimui. Išjoti ant kitų kuprų į rojų.
Ar suprante ką parašiau? Ne? Tai, kad jeigu gali kurti – kuri. Jeigu negali – nekuri. Tokia yra realybė.
Jeigu neatsiperka išleisti dabar Lietuvoje knygą, jį retu atveju ir leidžiama. Todėl popierinės knygos buksuoja. Jas keičia el. knygos. Gal užbuksuos el. knygos ir tuomet yra tikimybė, kad el. formata pakeis kažkas kita. Ar ne taip veikia pasaulis? Manau tai atranka, selekcija ir vystimasis, evoliucija apie kurią dar Darvinas šnekėjo.
Real Story from Kaunas. NT biznis. Sandoris per NT firma, bet be „standartines“ tarpininkavimo sutarties. Tarp NT firmos ir zmogaus-kliento, pavadinkime ji, Vytautu:), zodinis susitarimas, kad komisinius rodys mazesnius, nei jie bus is tikruju. Sandoris ivykdytas, Vytautas nesumokejo sutartos sumos komisiniu NT firmai – o ka, sutartyje tokiu nurodyta nera, na ir nieko nuskriausta puse neirodys ir niekam nepasiskus (jei kalba eitu apie teisini problemos sprendimo buda:) – o jie ir skustis negali, nes patys, skant, ne perlamutru blizga siuo atveju. Moralas ir klausimas: NT firma nusikalto, nuslepe mokescius. O ka padare Vytautas, koks jo veiksmo ivertinimas?:)) Tiesa, dabar Vytautas verciasi kitu verslu, zmones kalba, kad kazkas susije su autoriu teisemis. Sako, neblogai sekasi, geras biznis. Tai gal dabar koki atleisk vakara padarys. Valstybe NT firmai, t.t.
………………………………………………………..
Tai tai tokia istorija, Vytai. Tai kaip Jus ten saket, galima daryt nusikaltimus siekiant kilnesnio tikslo: gaudant piratus ir pan?:)))))) Toj istorijoj as taip speju anas Vytautas:) neteisetais metodais kovojo pries mokesciu slepima???:))
Pirmiausiai atsakysiu Kęstučiui- dėl pornografijos ne tik platinimo bet ir laikymo- visiškai kita atsakomybė ir visada policija gali atlikti kratas, gauti iš IPT duomenis apie prisijungimus ir kt. informaciją. Lygiai taip pat analogiškai iš IPT buvo gauta informacija, ne tik uTorrent duomenys Win7 atveju.
Taip fantazuodami toli „nueisite“. Sėkmės, galite pabandyti.
Na o „Rankos ant biblijos“ norėčiau paklausti: ar jūs nieko nedarytumėte, jei prievartautų jūsų žmoną, dukrą, draugę???
Turite ginklą savigynai ir nenaudosite? Grubus palyginimas, bet kaip jums kitaip išaiškinti?
tai kaip ten su tuo NT buvo?
Fantazuotojų daug yra… Ką dar galiu atsakyti?
Palyginimas visiškai netinkamas, kadangi už tokį poelgį gresią, net gi ir negresia, o tikrai bus baudžiamoji atsakomybė. Apie ginklą savigynai, žiauru, bet tokia realybė, panaudojus ginklą ir jeigu bus stipriai sutrikdyta sveikata, tokiu atveju, reikės įrodyti teisme, kad…
BK 28 straipsnis būtinoji gintis
3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Pavyzdys: Stovi žmogus prie kelio (gali būti ir policija) naudoja kažkokį savo pasigamintą greičio fiksavimo prietaisą, fotografuoja. Po to viską, ką užfiksavo, neša ar perduoda policijai…
a)policija pasiima visus surinktus duomenis kaip įrodymus, paskiria baudą ir „siunčia“ paskirtą baudą tam vairuotojui.
b)policija atmeta surinktus įrodymus, kaip netinkamus ir klaidingus. tuo viskas ir baigiasi.
a varianto tęsinys: pilietis gauna laišką su paskirta „bauda“, su ja nesutinka ir skundžia teismui. Koks teismo sprendimas manau būtų aišku. Įrodymai surinkti su nesertifikuota/neaprobuota *(tam tikslui)* įranga yra niekiniai, kitaip, jų nėra.
Apie sąmonę, čia galbūt reikėtų kalbėti apie viso pasaulio interneto vartotojų sąmonę, o gal net geriau ne apie vartotojų sąmonę, o apie priešingos pusės nepaaiškinamą pinigų/pelno siekimą ir sumas ištrauktas iš oro. Gaunu daug, noriu dar daugiau…. Tas pats kaip: Kažkas automobiliui išdaužė stiklą ir pavogė radiją automobilis stovėjo, kur nors Gedimino prospekte ar centre. Įvertinęs kiek automobilis stovėjo, sumąstau taip, kadangi grotuvo kaina~650LT, lango ~150LT, įvertinu, kiek žmonių tuo metu *galėjo* eiti pro automobili ~1500, tiek žmonių *galėjo* ir pavogti grotuvą, taigi viską sudedam ir dauginam iš 1500…
Na jei kompiuteriai turėtų būti sertifikuoti, tai nei viena valstybinė institucija negalėtų dirbti… Programinė įranga komiuteriams turi būti licencijuota. Kito sertifikavimo įstatymai nenumato.
Kai dėl jūsų minimo greičio matavimo prietaiso, tai sutinku, prieataisai, kuriais atliekami matavimai, sertifikuojami, arba licencijuojami.
Tačiau galiu pateikti kitą atvejį: policijai gyventojai siunčia nuotraukas apie pažeidėjus, neleistinoje vietoje pastačiusius automobilį, padarytas su fotoaparatais, ir policija sėkmingai juos baudžia. Kitas garsus atvejis- kai magistralėje Klaipėda-Vilnius, esant kamščiams, moteris su ramentu talžė kitą žmogų, ir mėgėjiško filmo pagrindu buvo renkami įrodymai ir ji buvo nubausta. Yra begalės pavyzdžių- Youtube vaizdai, kurių pagrindu buvo nubaustas ne vienas Lietuvos gyventojas. Argi tada jų filmuoti vaizdai turėtų nebūti pripažinti tinkamais įrodymais, nes telefonai, kuriais filmavo galėjo būti nulaužti programiškai-“atrišti“, t.y. pakeista jų programinė įranga.
Gal ateis laikas, kai Lietuvos gyventojai patys praneš apie pažeidėjus teisėsaugai, kaip tai yra Vokietijoje, kitose šalyse.
Ar jums patiktų toks atvejis- pranešus policijai, kad vagiamas automobilis, jūsų paklaustų: o jūsų telefonas sertifikuotas? Ar jo IMEI nepakeistas? At jis „neatrištas“ Nežinote? Atsiprašau, negalime pagal jūsų pirminį skambutį vykti, kadangi pirminiai duomenys bus gauti neteisėtu būdu… Argi nujuokinga?
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
Vytai, Jei esi kvailys, ir neskiri kur yra licenzijavimas ir kur yra Sertifikavimas – tai jau ne vartotoju problema.
Sertifikavimas, Jusu naudotai PI suteiktu patvirtinima, kad tai ka ji rodo – yra tikra. Deja – utorrent langu pasitiketi negalima, nes jame rodomi duomenys labai lengvai iskraipomi tam tikros PI pagalba.
Ne kompiuteriai turi būti sertifikuoti/aprobuoti, o *programinė įranga* sukurta tam tikslui *fiksuoti pažeidimus*. Tas pats kaip ir greičio matuokliai.
Atsakymas į atvejį: Duomenų aš telefonu nefiksuoju, aš perduodu tai, ką matau, jei tai nepasitvirtina, man gresia atsakomybė už melagingą pranešimą. Telefonas, tai priemonė perduoti informacijai, o ne pažeidimo fiksavimui. Vaizdo kamera, fotoaparatas, diktofonas, tai, jau būtų laikoma, kaip priemonė fiksuoti kažkam.
Policija gali pažeidinėti KET, nes tai valstybės įgaliota institucija nusikaltėlių gaudymui. O štai apsauginiai – negali viršyti greičio ir važiuoti per raudoną šviesoforo signalą, nors ir važiuoja reaguodami į signalizacijos signalą.
suprantu, atsakineti i sau nepatogius klausimus – nemalonu, bet tai vis tiek..
Klausiau: a) Kaip galima uTorrent peer’ų langą imti už įrodymą, kai ne retu atveju ten rodomi lubinai, o ne teisybė? Atsakymo negavau.
b) Kas Lanva’i suteikė teisę seedinti tuos pačius WIN7, kadangi neseedinti su uTorrent – neįmanoma. Atsakymo nesulaukiau. Anot MS – apie šią jūsų akciją niekas nieko nežinojo?
c) Bing’as labai puikiai listina visus torrentus iš eilės.
į klausimus vytai neatsakinėji.. nes nesupranti ko klausiama, ar kaip?
Sveiki,
Jei esate susipažinę su uTorrent EULA licencija, tai ten rašoma, kad vartotojo „sharinti“ failai bus matomi kitiems, ir juos bus galima siųsti. Kadangi uTorrent yra uždaro kodo, ir jų bet kas negali tobulinti, tai galima iš esmės pasitikėti šio protokolo duomenimis. (Ar jei parsisiunčiate Torrent failiuką iš LM, ar kito trekerio, ir atidarę uTorrent, matote trekerio pavadinimą, irgi netikite šiais parodymais?). Jei šis protokolas neturėtų licencijos, tada galėtume nepasitikėti jo duomenimis. Dėl LM vartotojo „sire69″, Sergejaus Bernoto, tai pažiūrėkite linkomanijos informaciją, ir manau komentarų nereiks. Peerų langas buvo tik vienas iš įrodymų visumos. Spauda nesiteirauja policijos, kokia iš viso buvo surinkta informacija. Galiu pasakyti, ne tik IP adresas buvo imamas kaip įrodymas.
Dėl seed’inimo manau atsakiau komentare (Parašytas 2010.3.21 (19:05)).
Kai dėl BING paieškos, reikėtų klausti MS korporacijos.
Paieškos direktorijos veikia raktinių žodžių principu. Jei įvedate ieškomo failo pavadinimą, natūralu, kad surandami visi failai su raktiniu žodžiu.
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
1) Vel maisai du elementarius dalykus: sertifikata ir licenzija. Cia panasiai kaip statybu inspekcijai pareikalavus akmens vatos atsparumo ugniai sertifikata, pateikti saskaita faktura, ir sakyti – kad va, akmens anglis. akmuo nedega. tai ir ji atspari ugniai. Jauti jega?
2) uTorrent EULA teigia kad parsisiusti failai is karto tampa sharinami. Tai vis tik – MS dave leidima juos sharinti?
3) EULA niekur nesako, kad Peer’u liste rodomi duomenys yra patikimi. Negi sunku tai suvokti?
Jau buvo ne viena greicio megejo byla, kur jie issiukdavo nuo bausmes, nes naudoti radarai buvo – NESERTIFIKUOTI.
Think, obuoly.
lygiai taip pat kaip informacija puslapyje nera patikima. Ja galima keisti, salinti ir t.t.
Jei as kazkur puslapyje prie tavo acc parasysiu kad tu downloadinai kazka ko neturi teises – tai bus irodymas?
P.S. tokiai kaip lanva LM’o EULA draudzia jungtis bei naudotis info. Kadangi ten privati vieta – kaip bus su privacios info viesinimu?
Susidaro įspūdis, kad „yessuz“ bijo atsakymų, nes nepalieka nuorodos „atsakyti“.
Aš jums minėjau- įstatymas, pats procesas nereglamentuoja ir nereikalauja papildomo kažkokio tai sertifikavimo. Nei PĮ, nei dar ko nors.
Jei prie mano acc parašysite apie download’ą, tai reikės tai įrodyti.
Paskaitykite, pasistudijuokite įstatymą ir išsiaiškinkite kaas yra privati vieta, ir kas yra vieša erdvė, nes matau, kad jums trūksta šių žinių,ir mes niekaip nesusikalbėsime.
Vis tik – kvailumas – begalinis.
Ponas Vytai, jei atmerktai akis ir pajudintai pora savo smegenies vingiu, tai atkreiptum demesi, kad puslapio „atsakymo“ giju skaicius yra MAX 4 atsakymai. t.y. jei mano atsakymas i pries tai buvusi komentara yra jau 4 pagal „gyli“ tai i ji atsakineti jau negalima. Kaip ir i virsuje esanti paties „nebijancio atsakymu“ komentara. :D
Aš jums minėjau- įstatymas, pats procesas nereglamentuoja ir nereikalauja papildomo kažkokio tai sertifikavimo. Nei PĮ, nei dar ko nors.
Kokio „papildomo“? Tai nafyg radarai sertifikuojami Valstybineje metrologijos tarnyboje? Vis tik mazoka vingiu, jog suprasti skirtuma tarp EULA’os ir produkto sertifikavimo….
Jei prie mano acc parašysite apie download’ą, tai reikės tai įrodyti.
taigi printscreen’ai, LM’o log’ai. Ar tipo nesisiuntej torrento? :D
Paskaitykite, pasistudijuokite įstatymą ir išsiaiškinkite kaas yra privati vieta, ir kas yra vieša erdvė, nes matau, kad jums trūksta šių žinių,ir mes niekaip nesusikalbėsime.
tai disclaimeri skaityk…
mano įspūdžiai iš login’o http://bbzn.lt/?p=75. girdėjau džiugą login’e – vz niekaip nesupranta, kad turinys gali būti ir nemokamas ir netgi tų pačių vz žurnalistų, sukurtų „ne darbo metu“. faktas ir tai, kad už kokybišką turinį reikia mokėti, nes dauguma atvejų jis toks nėra.
Džiugai, paprastas komentaras. Anot tavęs gal nereiktų ir Maximose smulkių vagišių gaudyti, kadangi jie nėra potencialūs milijonų grobstytojai? Galim juos prilyginti piratams. Maxima didelė, pelno vadovams užteks ir t.t. ?
Viskas ir nuo to prasideda, kad nuo smulkių nusižvengimų vis pereinama prie didesnių, kol galop – betvarkė valstybėje. Dvi įmonės kuria dizainą, viena vogtu softu, kita pirko – kaži kuri pigiau produktą pardavinės? Lietuvoje gyvenantis studentas sugalvoja super mintį/programą – pvz patogesni troleibusų tvarkaraščiai, kur telefonas pagal GPS mato stotelę, žino kur gyveni ar kur tau reikia ir automatiškai siūlo troleibusą. bet tu tos programos nedarysi, nes tu nori valgyti, nori įsigyti kažką, nori išeiti į kiną, todėl eini dirbti į Maximą už minimą. Tu nori kurti muziką – tu vėl nenori dirbti dykai, nes kai esi pradedantis muzikantas, kažkokių milžiniškų koncertų nesurengsi, o va įrašęs diską, gali sukrapštyti pora tūkstančių litų reklamai per radiją ir pan. bet tu TO nedarysi, nes eini dirbti į maksimą už dyką. Nemokam mes už softą, muziką, žaidimus, filmus – valstybė negauna pajamų ir galop ratas atsisuka iki to, kad tu guli ligoninėje ir nesulauki reikiamos programos nes nėr reikiamos įrangos, daktaras kišio nori, o tu su maksimos alga – nieko jam padoraus nepasiūlai. Taigi, nukenčia doras, sąžiningas žmogus, o vagys klesti tavo sąskaita.
Paprastas komentaras – paprastas ir atsakymas:
1) Skaitmeninis kopijavimas nėra vagystė;
2) Įmonės anksčiau ar vėliau dirbs su legalia programine įranga, nes tai verslas;
3) Kodėl troleibusų parkas neturėtų sumokėti už programą? Taip yra buvę? Gal vėluoja atsiskaityti, bet jei užsakė – sumokės;
4) Pradedančiam muzikantui įrašų studija tiek pat prieinama, kaip Metallica scena. Pradedama nuo paprasčiausių demo ir grojimo klubuose/renginiuose;
5) Ne valstybė kuria programas, muziką, žaidimus ir filmus. Su tinkama kainodara ir platinimu gaus. Valstybė dabar negauna tiek pajamų iš NT verslo, kiek gavo prieš krizę. Tai gal pasodinam į kalėjimą statybininkus ir NT agentūrų darbuotojus? O gal neperkančius naujo būsto?
6) Nukenčia tik tas, kas nori gyventi „kaip senais gerais laikais“, kai tie laikai jau 10 metų kaip praėjo. Jei turi bent kokį sąlytį su realybe ir galvą ant pečių – rasi kaip uždirbti.
Sveiki,
1. Mažas pastebėjimas: jei skaitmeninis kopijavimas nėra vagystė, tai ar su tokiu požiūriu toli nueisime? Pasinaudokime taksi ir nemokėkime. Tai nėra vagystė, aš tik pavažiavau, mašinos nevogiau, kame žala.
Kodėl mes esame ketvirti nuo galo pagal inovacijų diegimą? Ar ne todėl, kad Lietuvoje interneto sparta didžiausia Europoje. Logiška išvada, kad tai pagrinde naudojama piratavimui. O tada pasaulinių korporacijų požiūris į Lietuvą tikrai ne per geriausias. Norom nenorom pperšasi išvada- tik sumažinus piratavimą pasaulinės korporacijos nebijos investuoti į Lietuvą.
2. Jei nebūtų kovojama su piratavimu, argi nebūtų kaip seniau- prieš gerą dešimtmetį 90%, o gal ir daugiau naudojo piratinę įrangą.
3. Nirėčiau paklausti- jei troleibusų parkas ir kiti užsakovai vėluotų atsiskaityti pusmetį, iš ko gyventi kūrėjui? (nors programa sėkmingai naudojama).
4. Pramogų industrijoje sukasi dideli pinigai- investicijos į reklamą, kt. Nedaugelis talentingų, tačiau neturtingų atlikėjų prasimuša.
5. Piratinių produktų platinimas mažina mokesčių rinkimą. Tai atsiliepia kiekvieno mūsų kišenei.
6. Pažiūrėkime, kiek sąžinigų verslininkų apgavo nesąžiningi partneriai.
Šiuo laikotarpiu, nors ir dirbi „ne kaip tarybiniais laikais“, ne visada gali sulaukti SAVO pinigų. Piratavimas vienas iš šių būdų- nunešti dalį teisėto pelno, kurį būtų galima investuoti į progresą.
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
1. Važiavimas taksi nieko bendro neturi su skaitmeniniu kopijavimu. Lietuva yra ketvirta nuo galo ne dėl užsienio investicijų stokos. Kinijoje piratavimo procentas dar didesnis. Taigi investicijos ir piratavimas neturi nieko bendro.
2. Netiesa. Legalių programų padaugėjo dėl mokestinio skatinimo ir santykinai geros ekonominės būklės 2005-2008 m.
3. Jei skaitote laikraščius, tai žinote, kiek verslas ir gyventojai vėluoja atsiskaityti. Nieko čia naujo. O programos netgi legaliai leidžia kurį laiką nepirkti.
4. Netalentingi, tačiau reklamuojami atlikėjai nėra vertybė.
5. Ne piratavimas mažina mokesčių surinkimą, o skaitmeninio verslo suvaržymai. T.y. tos pačios autorių teisės, kurios neleidžia vietos verslui laisvai prekiauti skaitmeninėmis knygomis, muzika, filmais ir t.t.
6. Piratavimas iš progreso pinigų neatima. Galima bakstelėti į tą pačią Kiniją. Jį labiausiai varžo atgyvenusi intelektinės nuosavybės teisė, patentai ir panašūs apribojimai.
Dėl palyginimų, tai jų galima pateikti daug, pateikiau vieną. Kai dėl intelektinės nuosavybės- tai kūrėjas renkasi kaip platinti ir kiek imti už tai pinigų. Dėl skaitmeninio verslo, tai sakiau ir sakysiu- pats teisių turėtojas sprendžia, kaip platinti. Tikiu, kad P2P ar kita technologija pasinaudos teisių turėtojai. Bet tai bus jų verslas, nes platinamas produktas yra jų nuosavybė, ir jie spręs apmokėjimo būdus ir dydžius. Ar jums būtų malonu, jei už jūsų sukurtą kūrinį, kurį norėtumėte parduoti, siūloma kaina būtų mažesnė už investuotus pinigus?
Padarius nemokamus patentus, neapsimokėtų kurti ir progreso nebūtų.
Vytuk, Baik kliedeti.
Linux, Open Office etc. – viskas yra nemokama, kuriama ir progresuoja.
Taves pasiskaicius – ir juoko doze, ir gailestis del neefektyviai naudojamu sveikatos apsaugos lesu..
„yessuz“, kaip sakoma, kai baigiasi argumentai, prasideda įžeidinėjimai… Sėkmės jums gyvenime. Daugiau neturiu jums ką atsakyti.
Prie ko cia izeidinejimai?
Kai smogus raso kliedesius tokio tipo kaip Padarius nemokamus patentus, neapsimokėtų kurti ir progreso nebūtų. – tai kaip kitaip reaguoti?
Truputį nukrypome nuo autorių teisės, bet pamastykite:
Pabandykite padaryti išradimą. Pasėdėkitė kokia du- tris, o gal dšimt metų. Ar ir tada norėsite savo išradimą nemokamai visiems dalinti? Jei pasigilintumėte į kūrybinį procesą, suprastumėte, kiek laiko užima kažką išrasti. Kiek trunka pavyzdžiui naujų medicininių vaistų ar technologijų išradimas, bandymai. Farmacijos kompanijos investuoja krūvą pinigų. Ir tai gali būti milijardai USD. Išradus naują preparatą taikoma teisinė apsauga, kad grįžtų investicijos ir būtų tolimesnis progresas. Jei to nebūtų ir patentai būtų laisvai naudojami, investicijos negrįžtų. Iš kur siūlytumėte paimti pinigų sekančioms investicijoms???
Bet tai cia ne apie PI sneka.
O kas yra israsta PI srityje? Kokia patentuota sasaja? viska LInux randi nemokamai.
Tokiu isradeju / svajotoju / teoretiku – pilnos pakampes.
Sunkioji isradimo dalis sukurti produkta ir suorganizuoti rinka, o sugalvoti ideja gali daug kas.
Tas studentas galejo padaryti programa open soursiniai pagrindais, kaip minimum tam kad busimas darbdavys galetu ivertinti tai ka jis moka.
Gali pagaminti IPhonui ir platinti per iTunes, jeigu jau taip bijo piratavimo.
Bet gal yra baimiu, kad jeigu nebus piratavimo – niekas neisgirs kad tokia programa egzistuoja ?
Piratavimas sutaupo pinigus, kuriuos priesingu atveju tektu skirti reklamai.
Is principo nesutinku.
Ne „isradeju / svajotoju / teoretiku“ yra daug, o masinio produkto/modifikuoto produkto/alternatyvaus produkto vartotoju [angliskas terminas "consumer"] yra daug. Isradeju/svajotoju/teoretiku/kureju ir t.t. [agliskas terminas "creator"] yra labai mazai. Taip pat mazai yra ir kitos mases zmoniu, kurie sukuria gamina ka nors [angliskas terminas "producer"]. Ideja sugalvoja „creator“, o produkta sukuria ir rinka rupinasi „producer“, o rinka yra „consumer“.
Dar paminite savokas darbuotojas[employee] ir darbdavys[employer]. Bet tai yra daugiau atlyginimo uz darba modelis, o ne uz kurini.
Pats teigiate:
„Bet gal yra baimiu, kad jeigu nebus piratavimo – niekas neisgirs kad tokia programa egzistuoja ?
Piratavimas sutaupo pinigus, kuriuos priesingu atveju tektu skirti reklamai.“
1. Saviraiskos poreikio patenkinimas.
2. Reklamos efekto padidinimas.
3. Pinigu taupymas.
Isvada: Jei piratavimas duoda nauda, tai gal jis nera toks zalingas reiskinys?
Piratavimas naudingas.
Autoriniu teisiu industrija – nelabai:
LATGA, LANVA, BSA tik apsimeta jog uz pinigus gina autorius:
susirenka pinigus is visu ( autoriu, kaviniu, renginiu, CD, tuoj ir nuo USB…)
Atiduoda tik kai kuriems ir tik kazkiek ir kazkada ?
Visi kopijuojasi tiek kiek nori.
Zodziu pinigai surinkti, autoriai neapsaugoti istatymai iskraipyti.
Kur matyta kad vaiku choras padainaves savo teveliams dainele turetu susimoketi LATGAI… pornografija.
Visgi reikia pamatuoti nauda ir zala.
Kiek prisimenu siais metais Lietuvoje pradejo galioti istatymas del nepinigines naudos apmokestinimo. Pagal tokia logika, jei piratavimo nauda bus oficialiai pripazinta – reikes moketi didesnius mokescius.
Piratavimas tikrai nesutaupo pinigų, tik atima. Pabandymui yra Trial versijos.
„e“ galėčiau pasakyti- LANVA nerenka pinigų iš vartotojų, kavinių ar kitų kūrinių naudotojų.
Su pagarba,
Vytas Simanavičius
Stai kokie yra programines irangos tipai: Retail software, OEM, Shareware, Crippleware, Demo, Adware, Spyware, Freeware, Public domain.
Skaityti cia: http://www.wisegeek.com/what-a.....ftware.htm
O jus bent zinote, kas yra install.exe failas ir kam jis reikalingas?
Yra programu, kuriu Shareware/Trial ir Full versijos yra tame paciame install.exe faile.
O dabar apie WIndowsus. Ju Trial ir Full versijos yra tame paciame diske/skaimeniniame atvaizde(pletiniai *.ISO, *.nrg, etc)
Trial versija veikia ribota laika, o po to reikalaujama isigyti programine iranga(reikia isigyti SERIAL NUMBER). Butent sio reikalavimo nepaisymas/nesankcionuotas serial number generavimas yra licencijos ir istatymu pazeidimas.
Žinome viską. Kai dėl įstatymų pažeidimo, tai galiu paaiškinti, nes matau, kad jūs tikrai nežinote- LR ATGTĮ reglamentuoja ir autorių išimtines teises, ir kompiuterių programų pradinę instrukcijų medžiagos apsaugą, nekalbant apie visą programą. Šiai medžiagai taikoma teisinė apsauga. Licencija, kurią pasirašo vartotojas sukuria jau sutartinius santykius tarp kūrėjo ir vartotojo.
Kūrinio viešo paskelbimo teisė yra išimtinė teisių turėtojo turtinė teisė.
LR ATGTĮ 2 str.18. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.
15 straipsnis. Autorių turtinės teisės
1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
2) išleisti kūrinį;
3) versti kūrinį;
4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;
5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;
6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;
8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).
2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).
3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.
Jai žmogus neturi pinigų įsigyti legalios kopijos, tai jis pasmerktas atsisakyti technologijų ir grįžti į akmens amžių, ar aš gerai suprantu, to lanva nori?
Ne, LANVA nori, kad kūrėjai už savo darbą gautų atlyginimą, kuris jiems teisėtai priklauso.
Yra alternatyvų komerciniams produktams.
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
o gal geriau tegu lanva padirba biski kita kryptimi: tegu biski padirba su gamintoju, kad jie, atsizvelgiant i tam tikrus dalykus, uz savo produkcija prasytu ne 99 doleriu, o bent jau 99 litu?
Valstybines institucijos(siuo atveju asociacija, kuriai „įstatymai suteikia galimybę ginti viešąjį interesą“) negali tiesiogiai itakoti privataus verslo. Jei ji prades kistis – bus pabloginta Lietuvos statistika ir reputacija.
Jei bus pradeta mazinti kainas ivairiais budais, kad ir nustatyta maksimali kaina bent vienai IT programinei irangai – tai iskraipys laisva rinka ir sumazins Lietuvos konkurencingumo reitingus. Radikaliausiu variantu gali tekti pirkti programine iranga is uzsienio, nes Lietuvoje ji nebutu platinama del zemos kainos(kad ir is ebay.com). O tai tiesiogiai atsilieps Lietuvos importo/eksporto santykiui(dides importas). Kartu tai atsilieps ir tiesioginems uzsienio investicijos, kurios gali mazeti, del baimes, kad rinkoje gali buti nustatyta minimali programines irangos kainos riba(SVARBU: si salyga galioja tik „dezutems“, bet net internetu platinamoms programoms).
Ar del to islos vartotojai? – kitas klausimas, nes to neimanoma nustatyti del didelio vartotoju variantiskumo – nebera tipinio vartotojo.
Ar del to islos Microsoft? – si kompanija taiko globalia politika, todel nemanau, kad taikysis prie kazkur-kazkokios salies politikos.
Asociacija – tikrai ne valstybinė institucija. Tai VŠĮ. „Piratai“ ir gamintojai yra nelygiose konkurencinėse sąlygose. Jei gamintojai moka visus mokesčius, plius autoriniai atlyginimai kūrėjams, tai „piratai“ nieko nemoka, gaudami „aukojimus“. Tuomet verslininkai priversti ieškoti būdų savo interesams apginti. Asociacijos- viešieiji juridiniai asmenys- vienas šių būdų.
Vytui:
Vytai, vartotojai moka mokescius uz „neva piratavima“ – 6% berods ar kiek uz HDD ir dabar dar zada buti uz USB. tai ko nesisiusti? Juk autoriams – uzmoketa.
tiesa – latgaa’i tikriausiai. Suprantu – sirdi skauda kai spyga gauni, nu bet reik sazines turet.
Gamintojai negali parduoti produktų už savikainą, arba pigiau.
Kūrybai, investicijoms taip pat reikalingi pinigai.
Stebėjome naujų filmų išleidimą. Buvo momentas, kai buvo sukuriama apie 50% mažiau filmų, kai labai suintensyvėjo piratavimas internete. Net Holivudas neįstengė surinkti pinigų, kad galėtų išleisti daug naujų filmų.
Gali – jei tai jiems naudinga/siekiama ilgalaikiu tikslu(tokiu kaip rinkos dalies uzemimas). Kaip pavyzdys galetu buti dempingas – kaip jus ji pakomentuotumete?
O kaip del didesniu kainu? Yra tokia Grietineles nusiurbimo strategija – kai parduodama didesnemis kainomis, bet maziau.
Holivudas yra atskira kalba. Tas 50% sumazejimas buvo ne del piratavimo, o del produktu kokybes, marketingo veiksmu, perspektyvu neivertinimo(interneto) ir alternatyvau kino suklestejimo(ko Holivude praktiskai nera), O kur dar Bolivudas, Europos kinas. Sudekite viska i viena… Ka gaunate? PIRATAI DEL VISKO KALTI!!!
Nepradekim sneketi nesamoniu. Kai nori ilysti i rinka, gali parduoti ir su labai dideliu minusu, nes paskui graza is to nuostolio eina jau su pliusu.
Pvz Jei MS nepardavines uz minusa, tai klausimas: kiek kainuoja MS produktai Studentams, Moksleiviams (per mokslo istaigas)? Jei jau tai nera nuostolis – kodel tokios kainos nepadaryti tokiai biednai saliai kaip Lietuva?
Kodel as galvoju, kad Ms WIN7 kaina Lietuvoje, Kinijoje, Zimbabveje, ar Indijoje – skirtinga.
Kadangi esat darmajedu gauja, kuri nesugeba nieko galvoti, o mato tik „nubausti“ tai ir turim ka turim.
Tikrai neskaičiuojame kitų pinigų. Kai dėl USB apmokestinimo, tai yra kompensacinis mechanizmas autoriams, gamintojams ir atlikėjams už jų išimtinių turtinių teisių suvaržymą. Man kaip vartotojui tai irgi gali nepatikti, kadangi aš turėsiu mokėti daugiau. Bet tai yra sistema, skirta surinkti atlyginimą.
Tie 6% renkami už tai, kad įstatyme kūrinių naudotojams yra numatyta galimybė asmeniniams tikslams atsigaminti vieną kopiją iš teisėtos kopijos. Bet jokiu būdu ne iš neteisėtų šaltinių.
Pala pala. Cia vel kliedesiai.
Tikrai neskaičiuojame kitų pinigų.
taigi buvo pono argumentas, kad gamintojas – jo nepardavineja i „nuostoli“. tai cia kaip gaunasi – tarkime Lietuvoje parduoti uz 50 litu – nuostolis, bet parduoti studentams, moksleiviams – nebenuostolis? Kinams, Indams, dar kazkam – po kelis baksus parduoti – tai jau nebenuostolis? Lubinai, o ne argumentas.
Kai dėl USB apmokestinimo, tai yra kompensacinis mechanizmas autoriams, gamintojams ir atlikėjams už jų išimtinių turtinių teisių suvaržymą. Man kaip vartotojui tai irgi gali nepatikti, kadangi aš turėsiu mokėti daugiau. Bet tai yra sistema, skirta surinkti atlyginimą.
Tai – autoriams – kompensuota? Tai ko cia ardotes, maikes plesot?
Tie 6% renkami už tai, kad įstatyme kūrinių naudotojams yra numatyta galimybė asmeniniams tikslams atsigaminti vieną kopiją iš teisėtos kopijos. Bet jokiu būdu ne iš neteisėtų šaltinių.
Pala – tai kokio velnio as turiu moketi uz kazka, kai as ir taip turiu teise pasidaryti SAVO kopija? O kuo paties nusiripintas CD (nu gaila) skiriasi nuo to, kuri parsisiunciau, bet cd guli stalciui?
Matai, gaunasi absurdas: teise kopijuoti sau – kaip ir turiu, bet turiu uz tai moketi.
Uz usb „kompensacija“ moketi turiu, taciau ten – tik mano sukurti dokumentai. Ar as irgi galesiu i pona kreiptis del dalies to mokescio uz usb diska? Nes savo dok’u autorius – tai as pats…
O kaip tada su čia esančia medžiaga: http://tvgorge.com manau tai su holivudo leidimu.
Aha, o gal dar tegul paprašo, kad lamborgini mažiau Lietuvoje kainuotų? Gamintojas nustato kainą kokią nori, kiek į tai investavo. Nepatinka, nepirk.
Lamborgini yra prabangos preke. Reikia skirti prekes…
Na, jei aš maksimoje noriu sūrelio, bet neturiu pinigų, tai ieškaus darbo. Kodėl vienu atveju turėtų būti žiūrim pro pirštus, o kitu baudžiama?
Nematau sąsajų su sūreliu ir skaitmeniniu turiniu. Jokių visiškai. Tai negaliu atsakyti.
Džiugai, jei niekur nėra sąsajų ir nepriimi piratavimo už realybę, gal sutiktum padirbėti nemokamai kad ir payzdžiui filmų kūrėjų labui? Meedfilm mielai priimtų dirbti ir jei piratai nuneštų dalį pelno, tai procentaliai negautum atlyginimo. Pavyzdžiui dėl Linkomanijos piratavimo Zero2 skaičiai rodo tikrus nuostolius:
„Akivaizdus įrodymas, kaip neigiamai Zero 2 rodymą paveikė filmo pavogimas ir patalpinimas Linkomanijoje.
Taigi, kovo 12-14 dienomis filmą FC ekranuose žiūrėjo 1675 žiūrovai, o štai šį savaitgalį, kovo 19-21 dienomis į tokį patį seansų skaičių per 3 dienas susirinko tik 506 žiūrovų.
Išvados paprastos – internetas įtakojo neigiamai daugiau nei 3 kartus! Žiauru.“
Pripažinkime, jūsų teiginys, kad skaitmeninis kopijavimas nėra vagystė- neteisingas. Klaidinami vartotojai. Bent sau galime nemeluoti? Kūrėjai kenčia. Kaip teigėte- eikime su kūriniu ten, kur galima uždirbti. Kaip, kokiu būdu, jei VAGIAMA BE JOKIŲ SKRUPULŲ…
Verčia susimąstyti apie virtualų skaitmeninį kino teatrą internete, ar ne? Su premjera tą pačią dieną. Tuomet galima būtų tą naminę auditoriją surinkti ir prie kompiuterių ekranų.
Čia į vieną vietą susideda kelios problemos:
1) Kino teatrai už didelę bilieto kainą nepasiūlo pakankamai išskirtinio potyrio (išimtis šiuo metu būtų 3D – „Avatar“ ir pan.)
2) Pramogos sparčiai keliasi į namų kompiuterius ir internetą. Žmonės namuose turi nemažos įtrižainės ekranus ar TV, kurie, įskaitant patogumą jaustis laisvai namų aplinkoje, nusveria kino viliones.
3) Atotrūkis nuo kino žiūrovų ir karas prieš juos (čia ir LANVA prisideda) neskatina lojalumo kūrėjams.
Tiesa, paties filmo nemačiau ir beveik nieko apie jį, išskyrus šį skandalą, negirdėjau, tai komentuoti kebloka. Vardinu tik problemas, su kuriomis susiduria daugumos filmų kūrėjai.
Man trūksta auditorijos statistikos pagal amžių. Kuri amžiaus grupė neatėjo. Nebus taip kad tik jaunimas? Jei taip tada gal reiktų pradėt pagal klientą derintis? Paleiskit po šimts skaitmeną.
Iš principo, jau sekančią dieną ar praėjus kelioms valandoms po torrento atsiradimo filmo savininkai turėjo operatyviai reaguot. Paleist „kompaniją“ filmas už 10Lt ir duoti siūstis.
Kuponus su nuolaida galėjo paleist.
„Patiko filmas mažam ekrane? O tu ateik pažiūrėk per didelį, už pusę kainos.“
Kažkaip nesimato noro susirinkt pinigus, tik skundai, skundai.
Pažiūrėkit kaip prekybcentriai su akcijom daro. Jie beveik mušasi dėl kliento. O filmų savininkai? padavė kino teatrui ir sėdi atsipalaidavę. Kovokit dėl kliento.
Skaičiai…tokie mistiniai… apie kuriuos jau rašiau ankstesniame komentare. Kas būtų jeigu nebūtų, gal būtų tas pats kas ir buvo.
„Darom renginį“ tokios pačios koncepcijos, kaip ir praeitą, kartą. Susirinko 1000 žmonių. Šimtui žmonių kurie buvo prieš tai vykusiame renginyje nepatiko. Jie papasakojo savo įspūdžius draugams/pažįstamiems, kurie norėjo dalyvauti. ~300 pakeitė nuomonę ir renginyje nedalyvaus. Dėl minėtų priežasčių praradom 300 potencialių lankytojų, ką kaltinti?
Gal ir ne pats geriausias pavyzdys bet…
Tuo labiau, kad filmo premjera buvo sausio 22 dieną. Praėjo 2 mėnesiai.
Nsusipirksiu sureli, nufotografuosiu ir atsiusiu jums nuotrauka. Ar busite sotus?
Programines irangos (ar skaitmeninio turinio) kitas pavidalas ir kitas panaudojimas.
kodel apie jazza.. rasiau placiaja prasme – internetas yra informacijos perdavimo forma, negalinti paneigti intelektines nuosavybes, todel piratavimas yra teises pazeidimas. Ir nera ko kuriniu perdarinejimo, kaip remiksavimas muzikoje, isaukstinti virs pradinio kurinio ir sakyti, kad autorius bet kuriuo atveju turi buti patenkintas, kad tik kas jo kurini naudotu ir tokiu budu visi pateksim i sviesu rytoju. Tai kvepia kazkokiu che guevarizmu ir tokios betvarkes laisvam pasaulyje negali but.
Taip pat internetas absoliuciai negali panaikinti daiktu, pvz kompaktiniu disku, gali tik zenkliai sumazinti ju kieki.
Jeigu neleidziame be autoriaus sutikimo perdarineti kurinio – tuomet apie Jazz’a pamirsk jis visas tik tuo ir paremtas.
Jo, kogero, ir neliecia tik del to, kad jis yra patapes plachia kulturos dalimi ir jo draudimas butu panashus i baleto draudima kirgizijoj…
Puikus (išskyrus paskutinį sakinį) komentaras!
Piratai ir yra tie patys vartotojai, kurie anksčiau ar vėliau – vistiek nuperka tuos kūrinius. Bent jau pačius vertingiausius. Dabar paimkime kokį nepiratą, teisuolį, kuris čia mėtosi frazėm – piratai, vagys, nesubrendusios samonės t.t.
Kiek TU esi nusipirkęs programų, filmų, žaidimų, muzikos? Kiek? Įtariu, kad kurkas mažiau už statistinį piratą…
Dar tas pagrindinis argumentas – tik autorius turi teisę spręsti kaip jam platinti savo kūrinį… Vartotojas irgi gali spręst – nepirkt. Taip ir darom. Nes legaliai nusipirkęs kūrinį tu net negali pasidaryt jo kopijos, parduot atsibodusio, kur bepasisuksi iškart pažeidimas, ar net nusikaltimas…
Zero II – 25,000 parsisiuntimų = 25,000*10 Lt = 250,000 nuostolis (3 klasės aritmetika)
Klausimas, kiek iš tų parsisiuntusių nuėjo/nueis į kiną? Kiek iš jų vistiek neitų, nes neturi pinigų? Be to pirmasis filmas išgarsėjo interneto dėka (jį išvis rodė tada kine?). Jei pirmasis nebūtų paplitęs, kiek iš dabar parduotų bilietų būtų parduota? Įtariu, kad pelnas be piratavimo būtų mažesnis nei dabar…
Tai kas čia siurbėlės? Ar tik ne autorių ginėjais apsimetantys parazitai?
Esmė tame- panaudojai kūrinį, turėjai sumokėti autoriui ir gamintojui. Taip skaičiuojama žala, reglamentuota įstatyme, nors jums tai ir nepatinka. Sakykime jūs taksi vairuotojas. Ar galime taip padaryti- aš noriu pavažiuoti taksi, pabandyti, nuveškite mane iš Kauno į Klaipėdą. Bet aš nemokėsiu. Aš tik pabandysiu važiavimo kokybę…
Teisėtas kopijas galite pardavinėti be jokių problemų, ir po vieną sau galite atsigaminti, įstatymas tai leidžia.
Dėl teisėtų kūrinių kopijų, galiu pasakyti, leidžiu sau nusipirkti patinkantį filmą ar muzikos albumą. Kainos tikrai nėra didelės.
Visi subjektai, kuriems daroma žala, jungiasi į asociacijas, ar kitas struktūras. Lygiai taip pat blogiems darbdaviams nepatinka profsąjungos. Bet be jų nebūtų užtikrinamos darbuotojų teisės.
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
Klausyk, atsakyk – girdime naujiena apie apmokestinamas USB. Hdd jau seniai apmokestinami – tam kad „kompensuoti“ piratu padaroma zala.
tai logiskai kyla klausimas – o kodel uz tai moketi du kartus?
Apmokestinami ne už „piratų“ padaromą žalą, bet už kopiją asmeniniams tikslams iš teisėto šaltinio. Du kartus tikrai nemokame.
Taigi ir taip be to mokescio galima darytis kopijass.
O jei as tu kopiju – NEDARAU? grazinsi litus?
Mano asmenine nuomone – pazeidziama nekaltumo prezumcija.
kokią konkrečiai žalą patiria kūrinio teisių turėtojas kai padaroma kopija asmeniniais tikslais?
aš nusiperku kompaktą. klausau jo vienas. pasidrau kopija, kurios klausau vienas. niekam neskolinu ir neduodu paklausyti nei originalo, nei kopijos. kame yra žala?
Kiek iš tų „taip vadinamų“ sumokėtų pinigų tiesiogiai gauna autorius, o kiek pasiima kiti? Verslui autorius tiek pat svarbus kiek ir….
O kainos kiekvienam skirtingos, vienam didelės kitam ne, kadangi ir pajamos skirtingos, taip, kad teigti, kad kainos nėra didelės, netaktiška.
LAVNA ir LATGA galėtų kiek kitaip veikti ir pan. bet esmė, kad žiūrima ne ten, pas mus tiesiog reikia piratavimą naikinti ir tiek.
Aš siūlyčiau Prancūzijoje išbandytą modelį – atsisiuntei du kartus iš torrentų bileką, ir atjungia internetą.
Žiūrint, ką vadiname piratavimu. Jei kopijavimo veiksmą be atskiro leidimo, tai niekuomet to nepavyks padaryti. Galime pasižymėti kalendoriuje ir grįžti pakalbėti po 5 ar 10 metų.
Beje, Prancūzijoje dar nė vienas nebuvo atjungtas pagal HADOPI ir veikiausiai nebus. Ypač jei ES priims interneto kaip esminės žmogaus teisės nuostatą.
to vienastoks
Parašytas 2010.3.22 (1:26)
Visiskai pritariu isijungti sia diskusija po 5 ir po 10 metu.
Net idomu butu suzinoti kaip pasikeite viskas.
Autoriai „pasiima“ savo atlygį parduodami licencijas gamybai, arba perleisdami turtines teises vienam gamintojui.
Pavyzdžiui visi muzikos gamintojai prieš gamindami muzikos CD sumoka autorinį atlyginimą LATGA arba NCB Lietuva. Yra nustatytas procentas nuo albumo didmeninės kainos. Taip, kad verslui autorius tikrai ne iki… kaip teigiate.
Filmų licencijos perkamos iš studijų, taip pat sumokant iškarto autorinius mokesčius.
Žaidimus ir PĮ dažnai platina patys kūrėjai, taip pat parduodami „pasiima“ savo atlyginimą.
Kolektyvinio administravimo asociacijos gauna procentus už administravimą, kiekviena tariasi su savo atstovaujamais autoriais ar atlikėjais ir gamintojais. Negaliu komentuoti kiek, nes LANVA į tą skaičių neįeina. Galite pažiūrėti jų tinklapiuose. Gal rasite, nežinau.
Yessui- yra tokia VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ASSOCIACIA, ar kaip ji vadinasi, tiksliai nepasakysiu. Jei netenkina kompensavimo sistema autoriams – kreipkitės, turės spręsti klausimą. Niekas nesikreipiate, tik čia keliate klausimą. Pabandykite kreiptis, atmesti negalės. Tik patarčiau, kad teisininkas surašytų argumentuotą raštą. Yra daug būdų ginti vartotojų interesus, kaip ir autorius. Prašome, imkitės iniciatyvos.
„Teisėtas kopijas galite pardavinėti be jokių problemų“
Ar tikrai taip yra?
Jei neklystu, tai MS draudzia net teisetas kopijas parduoti kitiems.
Parduoti, nuomoti, perduoti.
Exciter > kvaila tavo logika. Zero II nereikai ir nereikėjo piratų reklamos, kuri tik skatina nėjimą žiūrėti. Pirmo filmo internete dykai iš pradžių irgi niekas nerodė, buvo festivalis, į kurį buvo einama žiūrėti. Jei nežinai, nesakyk.
Reklamos gal ir nereikėjo, bet pinigų? Pinigai gi būtų pravertę? Tai kodėl nepasiūlius parsisiunčiamos versijos? Nes dabar nori-nenori gavosi tik reklama be jokio pasirinkimo…
Prisimenant ankstesnes diskusijas, atsakymas į klausimą „Tai kodėl nepasiūlius parsisiunčiamos versijos?“ iš kūrėjų, gamintojų ir pardavėjų pusės būtų „Ne tavo reikalas, nepatinka nežiūrėk“. Tačiau aš būčiau linkęs įžvelgi variantą, kad pasiliekama teisę „paverkti vidurį aikštės“. Media platinimo industrija, bene vienintelė nesistengianti plėsti(ieškoti naujų) būdų, kaip uždirbti. Kolei kas tik ieško kaip baudas išmušt :)
Tiesa sakant, net pabodo skaityti tokią bereikšmę diskusiją. Esmė tame, kad daugelis internautų savo argumentus grindžia ne teisiniais motyvais, tuo tarpu ponas Vytas matyt nėra įvaldęs kito bendravimo būdo, kaip mojavimą įstatymais. Sutinku, idealiu atveju, kiekvienas asmuo turėtų gerbti teisės aktus ir jais vadovautis, bet ar idealioje aplinkoje gyvename? Aš visiškai pritariu tam, kad autorius turi teisę gauti atlyginimą už darbą. To norime visi, net Pirate Party International, kitaip nebūtų kam kurti. Taigi, klausiu jūsų pone Vytai:
1. Koks skirtumas dėl kokios priežasties autorius ar leidėjas NEGAUS PINIGŲ – ar dėl to, kad jo kūrinys pažeidžiant įstatymus bus išplatintas internete, ar dėl to, kad jis nebus išplatintas, bet pragulės kelis metus parduotuvės lentynose ir bus nurašytas, nes daliai visuomenės taip ir nebuvo prieinamas ir žinomas.
2. Ar vadinamasis „nelegalus atsisiuntimas“ (filmų, muzikos) nesuteikia vartotojui galimybės susipažinti su daugiau kūrinių nei tai galėtų padaryti iprastai, išsirinkti iš jų sau prieinamiausius ir tapti jų gerbėjais ir juos remti (nebūtinai perkant kūrinius).
3. Ar asmuo, akivaizdžiai neišgalintis legaliai įsigyti skaitmeninės kūrinio kopijos, bet visgi ja besinaudojantis ir tokiu būdu netiesiogiai reklamuojantis tą kopiją savo draugų ar kolegų tarpe (prastais shareware gaminiais „piratai“ paprastai nesinaudoja), iš tiesų teisių turėtojui padaro realią žalą.
4. Jūsų nuomone, kokią įtaką piratavimo lygiui Lietuvoje turėjo asmeniškai tamstos agresyvūs pareiškimai, ypač gąsdinimai milijoniniais ieškiniais ar teiginiais, kad kiekvienas vartotojas gali būti stebimas. Primenu patarlę: uždraustas vaisius – saldžiausias.
5. Kaip jūs galvojate, ar mano komentare (2010.3.19 (1:27)) paminėti autorių teisių turėtojai ir teisės ekspertai, prabilę apie tam tikrą piratavimo NAUDĄ pramogų industrijai, yra kvailiai, ir tiktai tamsta vienas teisus, teigdamas, jog skaitmeninis tai blogis blogis blogis.
Pagarbiai, A. M.
P.S. 2004 m. IT ekspertai sutartinai skelbė, jog CD išnyks iki 2010 m. Šiuo metu prekybos centrai lūžta nuo šių dar brežnevo laikais sukurtų informacijos talpinimo laikmenų. Moralas: tegyvuoja technikos progresas pagal autorinių teisių gynėjus.
Artūrai > žinoma, kad ne. Sunku suprasti, kad jei patinka mokėk, o jei nepatinka – nenaudok? Filmų, programų ir muzikos kūrėjai reklamai pinigus ir taip leidžia, jiems nereikia „menamos“ pagalbos iš vagių (kokie jie piratai? jie vagys!) ir jiems nereikia, kad tu siūlytum draugams atsisiųsti tau patikusį filmą.
Asmuo, kuris neturi $$$ nes yra kvailas, negabus ar dar kažkoks (visi gabūs ir protingi turi $$$) PADARO dar didesnę žalą, visiems pranešdamas, kad va eik į linkomaniją, net yra geras filmas, atsisiųsk pasižiūrėk. Tokius bausti labiausiai reiktų, nes jie SKATINA piratavimą.
Niekas dirbti nemokamai nenori, niekas iš tavęs tiesiogiai nevagia, bet kiekvienam programuotojui skaudu matyti, kad jo sukurtą dalyką, kažkokie ubagai naudoja dykai.
Kaip sakydavo mano senelis, „pasakei kaip stačian pagalin paperdei“ :)
<>
Tikrai sunku suprasti. Pvz., kaip man gali patikti ar nepatikti filmas, jo nemačius. Iš trailerio ar atsiliepimų internete? Esu nuėjęs į ne vieną š… vertą kino seansą ir išmetęs „šaibas“ į balą, nors traileris ar kritika buvo neblogi.
<>
Apie vagystes, tai čia tamstos asmeninės sapalionės, kurias vienastoks vien šiame forume paneigė kelis kartus. Apie jokią pagalbą filmų, programų ir muzikos kūrėjams, nesu užsiminęs, tik klausiu iš kokios vietos „šlangininkai“ iškrapšto tą mistinę žalą, padarytą už autorių teisių pažeidimus. Kuo toliau keliu šį klausimą, tuo labiau aiškėja, kad iš lubų parašo. Atsisiuntei mp3 failą – paklausei 10 sekundžių – pasibaisėjai – ištrynei = kūrėjas patyrė žalą. Tokia schema pagal tamstos intelekto lygį.
<>
Aš manau, kad dabar, kai kas savaitę atleidžia po 7000 žmonių, tamstos vapalionės apie protą ir pinigus vertos plytgalio į viena vietą. O pranešimas apie kur nors esantį torrentą nėra baudžiamas net pagal dabar galiojančius Lietuvos Bananų Respublikos įstatymus.
Ar kas esate mate sias idejas ir pavyzdzius: http://www.youtube.com/watch?v=7Q25-S7jzgs
Argumentai verti apmastymo ir diskusijos. O si diskusija tikrai nera bereiksme. Nes bet kuriuo atveju vyksta progresas: READ-WRITE.
Artūrai,
1. Jau rašiau, kaip neigiamai Zero 2 rodymą paveikė filmo pavogimas ir patalpinimas Linkomanijoje.
Taigi, kovo 12-14 dienomis filmą FC ekranuose žiūrėjo 1675 žiūrovai už, o štai šį savaitgalį, kovo 19-21 dienomis į tokį patį seansųų skaičių per 3 dienas susirinko tik 506 žiūrovų.
Išvados paprastos – internetas įtakojo neigiamai daugiau nei 3 kartus! Žiauru.
Nemojuoju įstatymais, kaip teigiate, bet stengiuosi supažindinti su jais tuos, kurie įstatymų nežino. Skirtumas tas, kad būtų galima uždirbti, jei ne piratavimas.
2. Teisių turėtojai numatę begales būdų susipažinimui- trial versijos, video treileriai, ir t.t. Teisių turėtojas sprendžia kaip pateikti produktą. O parsisiunčiama ne susipažinimo tikslu- tai laisvalaikio pramogos, už kurias reikia mokėti.
3. Žalą iš tikrųjų padaro, ir kaip aukščiau rašiau- milžinišką. Niekas neprašo „tokios“ reklamos.
4. LANVA tikslas ginti teises, tą ir darome. Vartotojai patys diegia tokią programinę įrangą, kad yra matomi. Tai kame problema? Gal reikia, kad vartotojai pamąstytų prieš spausdami mygtuką „ok“ uTorrent licencijoje?
Kaip tokie pareiškimai įtakojo piratavimą? Iš visuomenės reakcijos ir skambučių, galiu pasakyti- dalis vartotojų nustojo piratauti.
5. Jei piratavimas būtų gėris, teisių turėtojai negintų teisių. Kaip matote yra atvirkščiai. Paklauskite Lietuvos prodiuserių, kad ir Zero2 kūrėjų, kino teatrų atstovų, gamintojų, ir pamatysite, ar tai mano vieno nuomonė, ar tai ir Lietuvos pramogų industrijos atstovų nuomonė.
Na manau, sutariame bent dėl to, kad nesutariame. Kaip matau, Jūsų požiūris grynai teisinis, mano (ir ne tik mano) daugiau pragmatinis. Taigi, gaunasi savotiškas kurčiojo ir aklojo dialogas tamsiame kambaryje. Kas dėl viso siuntimosi proceso, tai aš labai norėčiau, jog vadinamoji „Linkomanijos“ byla kuo greičiau baigtųsi (jei bus apeliacija), ir teismas labai aiškiai įvardytų kas yra teisus. Kol to nėra, kaip jau sakiau, manau visos diskusijos neturi didelės reikšmės – kiekviena pusė gali sugalvoti po 100 argumentų savo veiksmams pateisinti. Bus precedentas, tada ir žiūrėsime.
Labai norėtųsi, kad vartotojai pirktų kūrybą. Juk pavyzdžiui Lietuvos muzika praktiškai miršta. O verslininkai neinvestuoja dėl grąžos stygiaus, akcentuodami,- kam investuoti, jei neuždirbsi. Džiugas tiesingai sakė, kad talentų daug nėra. Ir tiems patiems nėra investicijų…
Vytai, bene pirmas visiškai teisingas ir nuoširdus argumentas. Taip, norėtųsi, kad vartotojai pirktų, ir autoriams būtų deramai ir sąžiningai atsilyginta už nuveiktus darbus ir kokybę.
Man, kaip vartotojui norėtųsi pirkti ir kaip autoriui parduoti. Deja, iš savo asmeninės patirties matau, kad antram tikslui turiu visas pakankamas sąlygas ir jas išnaudoju – deja pirmam tas netinka.
Aš į autorinę kūrybą (tiek PĮ, tiek meną, tiek mokslą, tiek kūrinių atlikimą) visų pirma žiūriu kaip į paslaugą. Kuri turi būti prieinama ir patraukti savo nauda. Buvo analogija su taksi. Žinau, ko iš taksi tikiuosi ir žinau, kiek esu pasirengęs sumokėti už tenkinamos kokybės „atlikimą“. Tam man nebereikia „trialų“ – nes naudojuosi ne pirmą kartą. Tačiau, jei vairuotojui „užkals“ pusiaukelėj, ar dėl asmeninių priežasčių reikės pakeisti maršrutą – galiu reikšti pretenzijas, kad paslauga suteikta nekokybiškai. Blogiausiu atveju atsisakyti mokėti ir pareikalauti kompensacijos. Arba tartis su vairuotoju, galbūt, prieštaraujant įstatymams (išjungti taksometrą). Pirmasis variantas korektiškas, bet netenkina nė vienos šalies. Antrasis – visiems priimtinas, bet „skurdina valstybę“, kadangi atsisakau mokėti mokesčius jai už nesuteiktą paslaugą (papildomus 20 km, kurių neturėjo būti maršrute). Ir, kitas dalykas, antruoju atveju vairuotojas galbūt net pasidarys reklamą – nes užsimegs ganėtinai intymus kontaktas tarp kliento ir personalo. Taip tampu „piratu“. Su muzika, filmais kiek sudėtingiau, bet viską spręsti reikia lankstumu. T.y., ar galiu laikyti, kad muzikos CD yra nekokybiškas, jei tik 1 daina mane „veža“ (kitos kūrinio dalys netenkina lūkesčių)? Ar galiu laikyti, kad produktas nekokybiškas, nes negaliu jo atkurti savo turima įranga (Linux, iPhone, automobilio grotuvu)? Ir iš kitos pusės: jei 3D kinas sukelia man sveikatos problemų, iki kurio momento privalau tai pareikšti teatro personalui, kad atgaučiau pinigus už netenkinančią lūkesčių paslaugą?
Konkrečiai kalbant apie PĮ, aš ją laikau eiline buities ar organizacine technika. Pirkdamas PĮ, nusiteikiu ją vartoti ilgai (pabrėžiu, kaip priešingybę bandysiantiems lyginti su bulkutės „trial’u“ Maximoje) – ir kaip ir bet kokios (galimai brokuotos ar nesuderinamos) įrangos atveju, tikiuosi galimybės grąžinti produktą per sveiku protu suvokiamą laiką. Kuo PĮ skiriasi nuo TĮ – kad realiai jai negalioja „garantija“, kad ji nėra fizinis daiktas. Todėl grąžinimo terminą galime pakeisti Trial’ais, Shareware, Demo.
Siųsdamasis Trial’ą, faktiškai tampu pirkėju – tiekėjui nauda, kad procesas supaprastėja – jei manęs PĮ netenkina, aš tiesiog nemoku, o tiekėjas neprivalo grąžinti pinigų. Yra daugybė PĮ paskirstymo tinklų (downloads.cnet.com ir pan.), torrentai – tik vienas iš jų. Jei iš vietinio tinklo produktą gaunu 100 kartų greičiau nei iš originalaus šaltinio, ar autorius dėl to nukenčia? MS galėtų užkurti savo oficialų tracker’į – ir nebūtų jokios problemos, šiuo atveju – net poreikio Linkomanijai.
Tad, Vytai, nebesuprantu, ko siekiate tomis bylomis ir gąsdinimo akcijomis. Kažkokia kova prieš (neegzistuojantį) malūną.
Lietuvos muzika miršta visiškai ne dėl piratavimo, o dėl klausytojų skonio. Jei neklystu, net 2 Minedo albumai
tapo platininiais, parduota virš 20 tūkst. vienetų. Jei vartotojas mieliau perka Yvos, o ne Jurgos albumus, tai čia jo reikalas. Jei tokie popsistai kaip Žvagulis ar Riaubiškytė sugeba už poros valandų pasistaipymą scenoje gauna iki 7000 LT, o tuo tarpu Amberlife priverstas ieškotis kito darbo, nes nepragyvena Lietuvoje, tai vargu ar tokią situaciją žymiai koreguoja piratavimas. Sutinku, atlikėjams kurie nekoncertuoja, yra ne kas. Bet ir čia daugiau gero prodiusavimo stokos, o ne piratavimo priežastis. Gali būti ir taip kad, kaip rusai sako „плохому танцору и … мешают“. :)
Uf.
Na nueisiu as i ta Zero 2. Paremsiu taip kurejus. Nors esu piratas.
Aš sakyčiau trūksta skaidrumo. Neaišku kiek kūrėjai realiai išleidžia kurdami tą PĮ, dainą, filmą ar dar ką. Net jei ir įmanoma tai sužinoti, tai per sunkiai prieinama.
Nei vienas „piratas“ nesugebėtų nusipirkti viską ką jis atsisiunčia, todėl skaičiuojami nuostoliai yra iš oro labiau, nei kažkas tikro, be to ir valstybė mokesčių nepraranda, nes pinigus išleidžia kitiems dalykams.
Jei būtų lengvas būdas sumokėti, tiek kiek gali kažkokiam kūrėjui, dėl kurio jauti, kad jis yra vertas to pinigo, tai manau „piratai“ tikrai nepagailėtų tokiu atveju, bent kažkiek sumokėti. Ir žinant tikrus kaštus būtų daug lengviau nuspręsti kiek kūrėjas vertas.
Bet visą gyvenimą į piratavimą „piratai“ žiūrėjo kaip į pasidalinimą, tokį patį, kai paskolini draugui knygą ar kompaktą ar pakvieti į svečius pažiūrėti kokio filmo. Tik su skaitmeniniu turiniu tai padaryti yra daug lengviau ir pasidalinti gali su visu pasauliu.
Manau esant tokiai kapitalistinei sistemai, mes niekada nesusitarsim, nes tie kas dirbą dėl pelno dės visas pastangas, kad išmušti kiekvieną jam „priklausantį“ litą.
Aš tikrai nesuprantu antipiratinių (autorių teisės ginančių) asmenų/organizacijų veiksmų.
Kodėl imta persekioti nekomercinius pažeidėjus? Ar tikrai jau visus komercinius išgaudė?
Vienas galimas paaiškinimas – tai lengvas pasipelnymo šaltinis. Ir visiškai legalus, bet ir visiškai amoralus – nekomercinis pažeidėjas, „piratas“, neuždirba nei 1 ct iš savo pažeidimo. O štai kai jį tūli antipiratai pastveria interneto erdvėje, užkabina jam visiškai neadekvačią baudą – 1000-2000 Lt (ir dar plius „autoriai“ gali pateikti ieškinį savo nuostoliam atlyginti).
Koks to paaiškinimas? Krizė. Visas šitas gaudymas kaip tik suaktyvėjo 2009 metais, kai prasidėjo ekonominiai sunkumai. Nenorėdami per daug investuoti į tikrųjų, komercinių, piratų gaudymą, antipiratai ėmė medžioti savo vartotojus. Taip, tai žiauru, amoralu. Ir taip, tai tiesa – LANVA teisininkas tai pats pripažino pernai rudenyje vykusioje konferencijoje – toks jų verslo planas.
Pabaigsiu šį pasisakymą teiginiu, kad nėra įrodymų, nepriklausomų tyrimų, kad nekomercinis dalinimasis failais padaro kažkokių žymesnių nuostolių.
Tik išvedžiojimai, kad pvz. štai – Minedo kompakto niekas neperka, vadinasi tikrai jį jau nupiratavo skersai išilgai :)
Tačiau yra atlikta nepriklausomų tyrimų su priešingomis išvadomis – keitimasis failais teikia naudą autoriams. Pagrindinė tokia nauda – reklama. Negalime jos naudos nuvertinti.
Tai tiek :)
Pagarbiai,
Rimas
Na sioks toks pamastymas. Visi nauji filmai, kuriuos rodo kino teatruose, kino kurejai kada pradeda leisti DVD/Bluray diskus? Esat kas atkreipe demesio? Ogi praejus porai menesiu ar daugiau. Priklausomai nuo filmo pasisekimo ir aisku kureju tikslu. Dbr man kyla klausimas, kodel Zero 2 kurejai DVD isleido taip anksti, kai dar filmas rodomas kino teatre? Nejau nezino, kad jis bus labai greitai pradetas piratauti. Ne vienas filmu kurejas, nepaleidzia geros kokybes skaitmeninio formato visuomenei, kol filmas nebaigiamas rodyti kino teatruose. Tai kam dbr musu Lietuvos kurejai sau duobe issikase? Ar jie tokie nemoksos ir nezino, kaip reikia ispest didesnes naudos, nukeliant dvd isleidima po rodymo kino teatre, ar jie tai specialiai padare, kad isplistu filmo reklamavimas (pirataujant)
Ne piratavime esme cia. Tiesiog zmones paskaiciavo, kad i kino tearus ateis x zmoniu, o DVD nusipirks f(x, t) zmoniu, kur t laikas nuo filmo pasirodymo kino teatruose. Kuo tas laikas didesnis, tuo filmo itaka yra mazesne, o kartu ir zmoniu noras pirkti DVD… Zinoma, yra daug daug daug salygu(marketingas, piratavimas, kaina yra tik kelios). Bet suabsoliutinti tai megstame, kaip ir Vytas 2010.3.21 (21:12). Bet nereikia kartu ir perdaug susmulkinti, nes kai kurie veiksniai tiesiog yra. Galima plaukti pasroviui.
Siaip pamastymui:
O gal yra statistika kiek zmoniu mate Zero II? O kiek mate Zero?
Dar pridėk kiek matė kine, o kiek neturi kur nueit, nes kino nėra.
ZERO2 DVD buvo pavogtas iš vieno kino teatro. Tarnybinės kopijos būna ir šiame formate. DVD realizas turėjo įvykti po kino teatrų rodymo.
O gal Vytai, kada užsuktum į turgų? ten tai nors yra ką veikti :D
Užtenka svaigti apie vagystes siuntinėjant skaitmeninius kūrinius. Tai nėra vagystė, net jei ir nelegaliai siuntiesi/platini skaitmeninį kūrinį. Tai yra autorinių teisių pažeidimas („infringement“). Ir taškas. Ir jokie palyginimai su mašinų, sūrių, grybų ir kt. vagystėmis negalimi. Tai yra skirtingi dalykai ir joks teismas „pirato“ negali nuteisti už vagystę.
Ir p. Vytai, su visa pagarba, Jums reikėtų pasiaiškinti giliau ir suprasti, kodėl teismas nutraukė bylą užuot viešai aiškinus nesusijusius dalykus. Tokie pareiškimai kaip „Kadangi uTorrent yra uždaro kodo, ir jų bet kas negali tobulinti, tai galima iš esmės pasitikėti šio protokolo duomenimis.“ yra verti nesąmonių muziejaus dešimtuko. Ir visai ne dėl pasitikėjimo uTorrent. Tiesiog toks sakinys parodo, jog žmogus neturi gilaus supratimo apie ką kalba. Paėmus visų mėgstamą mašinų analogiją tai skambėtų daugmaž taip: „Kadangi Opel nieko neįsileidžia į savo gamyklą, tai iš esmės galime pasitikėti kelių eismo taisyklėmis„.
Ir kol teismas nenusprendė kitaip, tol visi aiškinimai, kad utorentas yra tinkamas įrankis rinkti duomenis, yra klaidinantys.
Na atsakysiu- kelių taisyklės ne vien Opeliams ar MB. O uTorrent EULA licencija tik uTorrent ir skirta, ne Linux ar kitai programai. Jūsų palyginimas šiuo atveju netinkamas. O dėl bylos nutraukimo- tai formuojama praktika. Nereiškia, kad nieko negalima padaryti tam, kad apginti teises. Laikas parodys ar reikia toliau ką keisti tyrimo proceso metu.
Vytai,
Per tiek laiko sugali suprasti skirtumo tarp irango Sertifikavimo ir EULA?
Apgailetina :D
Skirtumas aiškus, bet kiek galiu aiškinti, kad specialaus įrangos sertifikavimo procesas nenumato.
Nuo kada Įranga, kurios pagalba renkami duomenys (kaip antai – radaras) neturi būti sertifikuojama?
Laba diena :D
Įrodymams rinkti įranga privalo būti aprobuota.
Nereikia apsimetinėti techniniu neišmanėliu, ponas Vytai, ir painioti licencijavimą ir tinkamumą konkrečiam veiksmui, kuris yra grindžiamas ne kūrėjų parodymais o matavimus darančios organizacijos, t.y. metrologijos instituto, jei neklystu, sertifikatu.
Kaip gerbiamas advokatas Rinkevičius ir pasakė – jūs tiesiog nepadarėte namų darbų.
Yra sertifikuojami įrengimai, metrologinės patikros, ir yra licencijuojama įranga.
Vis tik čia jau rimta…
Nu common, net juokinga :D
Sertifikatas – tikrumo, vertės nustatymo pažymėjimas. Pažymėjimas – paprastai tyrimais pagrįstą vertinimą patvirtinantis dokumentas.
Licencijavimas – autorių teisių apsaugos įstatymų teikiama programinės įrangos apsauga nuo neteisėto jos kopijavimo. Autorių teisių apsaugos įstatymai numato programinės įrangos autoriui (leidėjui) keletą išimtinių teisių, kurių viena yra programinės įrangos kopijų gamyba.
Programinės įrangos produkto įsigijimas – tai licencijos (teisės) naudotis juo įsigijimas. Kiekvienai naudojamai programai yra būtina licencija. Licencijos sąlygos yra nustatomos galutinio vartotojo licencinėje sutartyje (EULA – End User Licence Agreement).
Tu JAUTI skirtumą ar ne?
P. Vytai – tame ir reikalas, kad protokolas ne vien uTorrentams skirtas, kaip kad kelių eismo taisyklės skirtos ne vien Opeliams. Jūs programos nuo protokolo nebeskiriat.
Čia apie namų darbus: http://www.utorrent.com/what-is-utorrent
Kūrėjas numatė peer’ų sąrašą.
Dar noriu pasakyti, kad mes matavimų nedarėme. Į matavimus įeitų pvz. atsisiuntimo greitis. Tam parametrui būtų reikalingas sertifikavimas. Bet į įrodymų sąrašą tai neįeina.
Tu supranti, kad uTorrent nėra programa, pritaikyta PEER’ams tikrinti ir tikrai nebūtinai tai kas rodoma ekrane yra tikrasis Peer’o ip?
tam ir reikalingas įrangos sertifikavimas – kad būtų patvirtinta, jog taip, tikrai, 100% informacija yra tiksli..
viešpatie su viešpačiukais – tu dar skaitaisi kovotojas su piratais? :D
Eik geriau į Kalvarijas, Gariūnus – kiekvieną šeštadienį ten ant stalų DVD sukrauti :D
Tai gal ir LAN sniferiai, etc. neteisingai rodo duomenis, IP??? Matau aš apie viena kalbu, jūs apie kita… Aiškinu- įstatyme nenumatyta, kad būtinas sertifikavimas. O įrodymai- ne vienas IP adresas. Įrodymų visuma o ne vien IP buvo pateikta teismui. Įrodymus rinko policija iš IPT ir kt.
Snifferiai gali rodyti ką nori – kol jie nėra sertifikuoti – tol jų naudoti teisme – negalima.
Negi ant tiek sunku tai suvokti? :D
Įrodymai turi būti surinkti tik patikima įranga/programomis, arba kaip anščiau buvo išsireikšta aprobuota/sertifikuota įranga. Klausimas būtų toks:
Kas nustatė, kad utorrent programa yra tinkama rinkti įrodymams? Kur tai parašyta?
Visų pirma, sertifikuojamos įrangos patikimumas turi būti patikrintas ir ji turi būti naudojama tik griežtai apibrėžtomis sąlygomis. Tam yra kuriamos laboratorijos, kuriose vykdomi saugumo auditai, dvigubai aklais ar panašiais testais nustatomos įrangos paklaidos ir t.t..
Vienas dalykas, kai audituojamas Sodros duomenų centro patikimumas, kai jam naudojamai įrangai ir tiesiogiai ją aptarnaujantiems asmenims suteikiamas sertifikatas (jis gali vadintis ir kitaip), visai kas kita – Sodros konsultantų darbo vietos, kurios licencijuotos, bet joms nereikia papildomų sertifikatų.
Ar uTorrent patikimumas buvo įvertintas testais? Ar yra įrodymų, kad uTorrent negalima apgauti, pakeisti IP, jungtis per proxy? Ar buvo audituotas TCP/IP stekas, grafinė biblioteka, kurią naudoja uTorrent?
Argumentas, kad uTorrent uždaro kodo – priešingai, niekinis. Derėtų paimti kelis atviro kodo Torrent klientus, duoti specialistams ištirti jų kodą, palyginti, kaip skirtingi klientai elgiasi kontroliuojamomis sąlygomis. Taip pat – prieš „medžioklę“ nepriklausomai parsisiųsti pilną kopiją, ją patikrinti įdiegiant kontroliuojamoje aplinkoje (ar tai tikrai Windows7? ar „medžioklės“ metu parsiųstas turinys bus identiškas)ir „užplombuoti“. „Medžioklę“ turi atlikti nepriklausomi asmenys kontroliuojamoje aplinkoje, pagal protokolą – modifikuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį ar pan.. Tik tokiomis sąlygomis iš principo galima kalbėti apie *įrodymų* rinkimą.
Tai, kas yra dabar – tik mėgėjiškai surinkti požymiai, prielaidos.
Visu pirma, didele pagarba Džiugui! Tai vienas is retu zmoniu, kuris i viska ziuri placiaja prasme (ne taip kaip siauru paziuriu Vytas S.), viska pasverdamas, nebijodamas kurti ateiti savo pamastymais ir suprantantis ka kalba :)
Deja, kaip nera ir Dievo, nera ir visisko teisingimo, visada bus kazkas daugiau/maziau nuskriausti arba daugiau/maziau laimingesni :) Progreso nesustabdysi, jis bus vienoks ar kitoks..
Kalbans konkreciai , pasidalinsiu savo patirtim: 6m aukstojoje mokykloje, per tuos metus pasikeite 3 Windausu kartos( xp, vista, 7), du office paketai (2003,2007 db ir 2010), nekalbu apie kitas reikalingas programas AutoCad, shopa ir t.t.t.t. Studentui visas jas susipirkus reiketu pasiimti paskola! tai man siulot nesimokinti, netobuleti ? ! Plius pragyvenimas, mokestis uz moksla o jei dar nedirbi? Mes esame kur esame, ne akmens amziuje, todel kad zmogui uz laisve ir siekima nieko svarbiau nera! sakykit ka norit, istatymai kuriami dazniausiai atsiszvelgiant i didziuju kompaniju interesus kaip formacijos, naftos, ir t.t. uz vartu paliekant vartotoja :) puikiai matom kas metu is metu darosi seime :) kaip pavyzdi galiu pasakyt, kad USA priimtas isatymas kad i teisma negalima paduoti Macdonaldo :)) kur vartotoju interesai? tas pats Su Microsoftu.. as moku 1000lt uz nauja operacine sistema, kuri pilna klaidu, turiu pirkti antiviruine programa o jei virusas sunaikina visa mano HDD MS neatsako? ir kaip Jum tai? Ir as pateisinu visus , kurie naudoja nelegalia Win nes MS negerbia vartotoju, kodel mes turime gerbti ja? ir ar ne Hackeriu deka , MS pardomos visos ju programu spragos?? tai neprogretas Vytai???
Piratavimas gimdo progresa!!!! Pvz jei Ensteinas butu uzdrautes naudotis jo reliatyvumo teorijom, formulem ir pan and praejus 100metu mokslininkams jo isradaimai dar teikia nauju teoriju ir isradimu, apie koki progresa kalbam??? jei nebutu P2P, kaip tai atsilieptu interneto greiciui? Juk skype sukurtas P2P pagrindu (Kazza tevelis), dauguma zmoniu neisivaizduoja gal gyvenimo be Skype kaip ir be mob!
Viskas keiciasi ir kaip japonai sako: nugalek arba prisitaikyk!
Jei mp3 dainos kainuotu po 1/2ct manau visi jas turetu legalias, ir jei viena gera daina parsisiustu 1mln vartotoju manau kurejas tikrai butu laimingas! Kaip su filmu Avatar, jis buvo toks geras, kad ir parsisiunte zmones, paziureje per pc, jie nuejo i kino teatrus! Zmones uz kokybe negaila pinigu.. kodel, mes taip nekenciam kiniskos produkcijos? asm as sumokesiu du kart daugiau uz gera kokybe nei kiniska nekokybiska preke!
Pazvelkit i istorija.. jokie karai , tremimai ar ligos nesustabde zmoniu noro tobuleti, judeti ir siekti laimes! aisku lazda turi du galus, demokratija nera tobula..bet :)
tiesiog man pikta pasidare sekant Vytauto S. visa veikla ir pasisakymus, kuris vaidina kad daro gera.. Jei nori gera, eik i seima ir priimk istatymus, kurie gintu paprasta vartotoja, kad mokyklose butu Open Source , kad nebutume MS vergai, kad PVM knygom butu 1 proc, tada jas ir pirks.
beje, Vytai S. kokius mokslus esate baige? tikrai ne teise ar IT, o jei taip, per paskaitas tikriausiai miegojote :)
Su Pagarba, Piratas
Čia tik šiaip toks užklausimas gal nelabai į temą.
Kodėl sakote kad ginate viešą interesą, nors realiai ginate privatų (Acme, Microsoft…)?
Aš asmeniškai siūlyčiau visiem susirinkti ir aktyviai dalyvauti besikuriančioje piratų partijoje, kurią radau Facebook’e – http://www.facebook.com/#!/pag.....2359549057
Atkaklus megztuko, atsiprašau, Vyto bukumas net ir mane privertė pakomentuoti.
Vytai, jūsų pasisakymai primena RIAA pranešimus spaudai, rašytus antros klasės mokinio iš Pagėgių.
Būtų įdomu sužinoti, koks jūsų išsilavinimas ir kuo jis susijęs su užimamomis pareigomis? Manau, dauguma čia komentuojančių jau seniai neabejoja jūsų nekompetencija, kurią demonstruojate ir šiuose komentaruose. Kažkam matyt naudinga tokia su vėjo malūnais kovojanti organizacija su nekompetetingu „vadovu“. Labai džiaugiuosi, kad po Linkomanijos teismo sprendimo gavot pamoką ir apie tai sužinojo platesnė visuomenė.
Jei skaitote angliškai, siūlyčiau ne kartoti šabloniškas frazes apie „vagystes“, bet paskaityti rimtos literatūros copyright’ų tema, pvz Lawrence Lessig – Remix: http://remix.lessig.org
Gal pravers „darbe“, nors ir abejoju…
O Džiugui norėčiau padėkot, nes jis vienas iš tų, kurie žvelgia į šią sritį su sveiku protu, moka savo nuomonę arguomentuoti ir netingi šviesti liaudį.
Martynai, baigiau KTU. Jums patarčiau pasigilinti, ar įmanoma daryti verslą, kai jūsų produktą „nuneštų“ kiti ir dar nemokamai. Įžeidinėjimais tik parodot savo išsilavinimą ir etikos stoką- diskutuoti jums nelabai išeina…
Imanoma, jei esi inovatyvus ir sugebi pagauti upes sratus. Bet jei esi isdziuvusioje upes vagoje ir sakai, kad plauki, kai ten yra vandens(kai palyja) na tai atsiprasau… Ir jei sugebi versla isivaizduoti kaip plaukima baidare ar valtimi, tu mane suprasi.
Jei prikisate etika, tai turite zinoti, kokie yra yra reikalavimai jai buti… Ar to jusu nemoko KTU? Koks yra pamatas etikai? Ekonomine gerove… Tai tinka tiek imonei, tiek visuomenei. O jus jauciat ekonomine gerove?
Tai tada šiek tiek gėda už savo Alma Mater, kad tokiems nemokšoms diplomus dalina.
Beje, pasakymas „baigiau KTU“ tas pats, kas į klausimą – ką vairuoji, atsakyti – mašiną.
yessus, na o jūsų koks išsilavinimas?
Aukštasis Universitetinis, esu Inžinierius. O pats?
Dar vienas punktas, dėl turinio ar software platinimo internetu.
Skaitmeninių technologijų ir interneto fundamentas yra tai, kad galima daryti identiškas kūrinio kopijas neprarandant originalo ir jas platinti.
Kol kompanijos naudojasi tuo savo reikmėms ir platina kūrinius internetu taip sparčiai ir pigiai (sutaupydamos absurdišką fizinę skaitmeninio turinio pakuotę, kaip CD), kaip prieš gerus 10-15 metų buvo neįsivaizduojama, viskas jų akimis gerai.
Tačiau kai tik kalba pasisuka apie „piratavimą“, kuris išnaudoja lygiai tas pačias technologijų savybes, pradedama prieš jas kovoti, reikalaujama skaitmenines kopijas ir tinklus riboti ir net prieinamą iki tokių absurdų, kaip DRM.
Kitaip sakant, patys ragina pjauti šaką, ant kurios patogiai atsisėdo.
Dviveidiška pozicija, sakyčiau? Bet visai nenuostabu…
Kad kazkas gina autoriu teises yra labai gerai. Bet noreciau suzinoti is lanvos pirm. Jus teiget jog W7 kopija galima parsisiusti is oficialiu M$ serveriu, kuriu beje saraso nera pateikiamas paciam M$ puslapyje ( na bent jau as isnarses neradau) , visur yra tik e-shop, pirk licenzija.
Na taip as turiu W7 ultimate licenzija Bet va dabar susiduriu su tam tikra problema mano turimi legalus yra iskart instaliuojami su IE7, nes pirkau valstijose , as to nenoriu, ir beto pats instal dvd diske jau yra senesnis negu dbar platinamas. Bet as parsisiunciu trial versija is tos pacios linkomanijos ir kuria suaktyvinu su savo legaliu raktu, tai ar as esu nusikaltelis? Jeigu as tuo metu kai siuncius kopija, kazkam taip pat platinu, nes kaip zinia torent programose visiskai isjungti dalinimosi neina. Cia kazkoks nonsensas iseina. Taip as suprantu del muzikos ir del filmu. bet del W7 ultimate, kurios jau nebera trail versijos. yra tik W7 enterprise versija.
Taip, tu pazeidi licencijos salygas, nelegaliai platini ir visa kita. O jeigu nori, kad butu viskas pagal taisykles, turi kreiptis i MS arba atstovus, pirkt is ju „media“ tai yra pati instaliacini diska arba isigyti MSDN prenumerata metams uz varganus 699 USD. Ir is ten galesi siust visas MS OS trial.
O uz ta pati produkta moketi 2 kartus – viskas gerai?
Ponas Vytai, su dideliu susidomėjimu perskaičiau visus komentarus. Ne su visais komentuojančiais sutinku, bet radau tikrai neblogų minčių. Labai dėkingas ir ponui Džiugui už suteiktą galimybę susipažinti su daugelio žmonių nuomonėmis, ir pačio Džiugo mintimis. Pabandysiu truputį apibendrinti visas savo mintis ir tuo pačiu metu užduoti keletą klausimų ponui Vytui.
1. Visiškai sutinku su teiginiu, kad už atliktą darbą turi būti apmokama, nes visi nori valgyti. Bet čia iškyla ir didelė dilema, vartotojas nori turėti galimybę pačiupinėti prekę prieš įsigydamas, nes jau beveik visi turbūt buvo atsidūrę padėtyje, kai susigundėte gražia reklama, sumokėjote savo pinigėlius ir pagaliau gavę prekę ar paslaugą, pamatėte, kad jus išdūrė (tiesiog pardavė š… gabalą už gerus pinigus). Fizinės prekės atveju atseit turite galimybę gražinti prekę pardavėjui, bet ar kuris nors iš Jūsų tai padarėte ? Nes sudarytos tokios biurokratinės kliūtys, ir toks nesiskaitymas su pirkėju, kad net plaukai šiaušiasi. Kuo dažniausiai tai baigiasi ? Spjaunate ir susitaikote su nuostoliais. Skaitmeninės prekės atveju, tiesiog ištrinate ir viskas. Tad gal ir nelabai vykęs palyginimas, bet omenyje turėjau sekančias tezes:
1.1 pirkėjas turi turėti galimybę pabandyti prekę prieš nusipirkdamas
tai galima padaryti bandomųjų versijų pavidalu, kuriose apribotas programos naudojimo laikas, apribotos funkcijos ar pan. Bet tai nevisiškai galioja muzikos ar filmų atveju, pažiūrėjus trailer negalime susidaryti nuomonės apie filmą, o reklamose sudėti tik geriausi filmo kadrai, o likęs filmas visiškas šlamštas.
1.2 kaip ir ponas Džiugas minėjo, turi būti sudarytos visos galimybės įsigyti šį produktą. Nes jei aš neturiu galimybės nusipirkti produkto, aš jo ir nepirksiu. Elementari logika. Ir nereikia verkti, kad niekas neperka, kad piratauja. Jei neparduodate tai ko dar norite ?
1.3 pirkėjas turi turėti galimybę grąžinti prekę jei ji nepateisino jo lūkesčių. Sakysite pažiūrėsite filmą ir nešite atgal atseit nepatiko. Čia gaunasi kaip ir anekdotas: Skambina blondinė IT skyriui, parsisiunčiau filmą pažiūrėjau, kaip dabar man jį nusiūsti atgal ? Šiai dienai kiek žinau tokios technologijos dar nėra ;) Išeitis mano manymu būtų tokia, sudaryti galimybę vartotojui pažiūrėti visą filmą ar paklausyti patikusio muzikos kūrinio tik prastesnės kokybės. Galima būtų už tai net ir sumokėti simbolinį mokestį. Ir tik tada jei jis patiko, nusipirkti aukštos kokybės skaitmeninę kopiją norimu formatu.
1.4 pirkėjas turi turėti galimybę pasirinkti norimos pirkti prekės komplektaciją. Kompiuterio atveju, turi būti sudaryta galimybė pasirinkti ne tik kompiuterio komplektaciją, bet ir programinę įrangą. Nes dabar tokios galimybės visiškai nėra, kodėl aš turiu mokėti už programinę įrangą kurios man visiškai nereikia ? Sakysite nusipirkite kompiuterį su DOS, ar Linux, puiku, bet jei manes netenkina komplektaciją ? Šiai dienai normalios komplektacijos kompiuterio be operacinės sistemos neįmanoma nusipirkti … Sakysite vėliau susidėsi piratinę versiją, o jei man reikia Linux, kaip tada ? Muzikinio kompakto atveju, kodėl turiu pirkti visą kompaktą, jei iš jo mane domina tik viena ar kelios dainos ? Sudarykite galimybę pirkėjui komplektuoti savo norimą rinkinuką ir jis su malonumu sumokės.
Galėčiau ir toliau tęsti, reziume – sudarykite galimybes įsigyti pirkėjui norimas prekes, norimu formatu, nepamirškite ir vartotojo teisių (kodėl jis turi mokėti už prastos kokybės prekes). Ir problema bus pamiršta. Nes kaip ką nors įsigyti, jei nėra galimybių ?
The_Shadow >>>
1 > Kodėl iki interneto nieks nesiskundė galimybe pačiupinėti filmus? Muziką per radiją gali išgirsti, nieks nėra muzikos alai pirkęs, nei seniau nei dabar. Tu perki dainą vien todėl, kad tau ji patiko. Filmams – gali imdb pažėti ir įvertinimus su atsiliepimais internete paskaityti. Bent jau aš nesu nei karto nuėjęs į filmą, kuris po to supranti kad nepatiko. Juk jauti savo skoni, žinai kas patinka, o kas ne? Be to šiandien tiek traileriai, tiek iškarpos iš filmo būna 2 mėnesiai iki filmo jau oficialiai internete. Pasižiūrėti filmą ir tada jį pirkti? Tu tikrai iš proto kraustais :) :) :)
Dėl grąžinimo, bet kurią prekę gali grąžinti ir nėra jokių biurokratijų, nebent tu ją sugadinai, pažeidei garantiją ir tada savaime suprantama, kad nieks nepriims. Bet asmeniškai savo laptopą po metų parduotuvei grąžinau, ir nekilo kažkokių didelių problemų su keitimu.
1.4 > Linux ir taip nemokamas, gali atsisiųsti po pc pirkimo. Windows OS 95 proc. su nauju kompu gauni dykai, arba tas kaina įtakoja mažiau nei 50 lt tad tai ne problema. Muziką internete jau senai gali pirkti tiek albumais, tiek singlais, tiek atskirom dainom. Kokybę pats turi pasirinkti, nėra geros prekės už kapeikas. Niekada nebuvo ir nebus. gera prekė kainuoja.
Dėl galimybių pirkti, užsiregistravus paypal; gali 95 proc. atveju nusipirkti ką nori aptikęs bet kur internete; saugiai, lengvai, paprastai. Klausimas, kiek kartų pirkai programinį įrangą, kuri kainuoja po 10-12 dolerių?
Demesio! Naujas etapas: sugautas „Zero 2″ uploaderis: http://www.alfa.lt/straipsnis/.....3-25_15-37
Dabar galime sakyti, kad teisesauga dirba teisinga linkme.
One Trackback
[...] Tuo tarpu Džiugas akcentavo, kad kokiam Facebooke, kur milijonai žmonių praleidžia begales laiko, to žiniasklaidos turinio maža, kad ateityje turinį kurs ne profesionalūs žurnalistai, o mes visi „neprofesionalai“. [...]