Šiandien paskaičiau marketer.lt komentarą eMarketer tyrimui, kuris rado, kad net 63% smulkaus verslo Jungtinėse Valstijose atstovų teigia negavę naudos iš socialinės medijos. Nežinau, ką konkrečiai bendruomeniniuose tinkluose veikė tie apklaustieji, bet spėju, kad naudojo „klasikinį receptą“: sukūrė Facebook puslapį ir Twitter paskyrą, nukreipė ten savo svetainės naujienų RSS bei pranešimus spaudai ir ėmė laukti plačiai atvėrę pinigų maišą. Jei pateiktoje iliustracijoje juodai apibrėžtą plotą laikysime įmonės svetaine, tai verslas bus padėjęs tik dvi juodas rodykles.
Aš irgi norėčiau, kad nauda būtų gaunama nieko neveikiant. Ar dėl pernelyg entuziastingo interneto galimybių pristatymo, ar dėl technologinių žinių stokos verslas dažnai nesupranta, kad bendruomeniniai tinklai ir internetas apskritai yra ne stebuklingų nemokamų sprendimų ir naudos šaltinis, o terpė intensyviam komunikaciniam darbui. Patogi terpė, nes leidžia tiesioginį kontaktą, tikslinės auditorijos diferenciaciją, ankstyvą „atgalinį ryšį“ ir dar daug kitų įprastinėmis priemonėmis nepasiekiamų dalykų, tačiau tam, kad visa tai gautum, reikia dirbti daug, kantriai ir labai nuosekliai.
Darbas savo svetainėje, transliuojant jo rezultatus į soc. medijas naudos neduos. Aš matau daugybę firmų, kurių „tviteriai“ ir „feisbukai“ kaip robotai kartoja nuobodžią informaciją iš pagrindinių svetainių. Ji labai panaši į brukalą ir dažnai taip žmonių priimama. Ji priimama taip, kaip būtų priimamas kartoninis jūsų siluetas gyvame draugų susirinkime – neretai žmonės net įsižeidžia, kad į gyvą bendravimo erdvę jūs įbrukate įrašus transliuojantį automatą. Kaip galima tikėtis naudos iš tokio akibrokšto?
Facebook ir Twitter yra skirtos bendravimui. Žinutės turi būti gyvos, suasmenintos, paprastos ir tiesioginės. Už jų visada turime jausti žmogų, galintį atsakyti į klausimus, prisijungti prie diskusijos, atstovauti įmonę bendroje diskusijoje. Tai nelengva, bet kito kelio nėra.
Bendravimo „dividendai“ gali grįžti į pagrindinę svetainę, kurioje įterpiamos diskusijos iš Facebook ar Twitter. Būtent bendravimas, o ne tie patys pranešimai spaudai, nes juokinga, kai jie būna sudedami du kartus – pačioje svetainėje ir dar pakartotinai iš Twitter ar Facebook.
Kvietimai „tapkite mūsų gerbėju Facebook!“ ar „sekite mus Twitter!“ bus veiksmingi tik tada, kai bus prasmė tai daryti. Suprantu, kad trūksta įgūdžių, sugebančių tai daryti žmonių ir įmonės socialinėse medijose vizijos. Tačiau tai lengviau pataisoma. Sunkiau išmušti iš galvos mintis, kad „internetas yra nemokamas dalykas, kur nieko daryti nereikia, bet ten didėja populiarumas, prekės ženklo žinomumas ir iš ten visi ateina pirkti“…
Komentarų (12)
Labai teisingai. Todėl, mano galva, jokia išorinė komunikacijos agentūra ir nesugebės padaryti kokybiško ilgalaikio socialinės medijos projekto. Jie ir gali tik vienpusiškai transliuoti patvirtintus tekstus, o gyvumo, bendravimo, betarpiško apsikeitimo nuomonėmis ir nelieka.
Socialinė medija efektyviai gali būti išnaudota tik tada, kai pati įmonė skiria vidinių resursų, dirba aktyviai ir gyvai. Tada ir kažkokia nauda atsiranda.
„Kažkokia“ – labai abstraktu. Yra pigesnių ir efektyvesnių būdų išeiti į pasaulį, nei gaišti laiką per soc.medias. Taikli pastaba:
Real business value of Twitter is that it distracts your competitors while you get on with improving your product, improving your marketing and giving great support.
Nederėtų nesugebėjimo pasinaudoti įrankiais pateikti kaip konkurencinio privalumo. Yra verslų, kuriems internetas yra svetimas ir nereikalingas dalykas, tačiau kasdien jų mažiau, o didžiavimasis nesugebėjimu juo naudotis kažin ar yra didelis pliusas.
Tamstos argumentu galima pateisinti BET KOKĮ šlamštą, pvz: tu esi skystas ir tavo skrandis silpnas, nes tu nevalgai musmirių, kurios tikrai labai skanios!
Vienastoks, puikų paveiksėlį nupiešei, jis beveik visą tekstą ir paaiškina.
O jei mk švaistosi angliškom mintim ,tai aš čia tokią vieną neperseniausiai irgi mačiau:
„NEW economic value on the internet will not be generated by search“.
Ne visiškai sutinku su vienastoks nuomone. Iš tikrųjų, jei Twiteryje ir Facebooke komunikuojami tie patys pranešimai spaudai arba bendraujama paviršutiniškai, tai tokiu atveju Twiter ir Facebook yra puikus dalykas konkurentams, nes firmos laikas yra sugaištamas prastai komunikacijai, vietoj kažkokio naudingo darbo atlikimo. Jeigu firma turi galimybių samdyti žmogų įmonei atstovauti per social media ir tai yra tinkamas žmogus – TIK TUOMET šios dvi komunikavimo priemonės tampa dideliu pliusu įmonei. Spėju, kad mk tai ir turėjo omeny.
Bent jau mano daugiau kaip vartotojo pastebėjimas, kad jei firma teikia mane dominančias paslaugas ir teikia jas kokybiškai, o jų Twitter/Facebook srautas atnaujinamas sveiku protu suvokiamais laiko intervalais (kas savaitę ar kelias), tai bent jau aš esu linkęs pabandyti pasekti tą srautą. Tiesiog reikia tikrai masiškos ir tikrai patrauklios paslaugos savaime ir galima netgi taip minimaliai išsisukti.
Žinoma, taip padaryti produkto masiško ir patrauklaus tikrai nepavyks, geriau tada skirti laiką filosofijai „ko reikia“ ir kruopščiam darbui tai pasiekti.
P.S. Man pvz į tokią taktiką puikiai įsipaišo „Cozy“ – daug kas mėgsta jų maistą, todėl ir „fanų“ turi daug ir manau tinkamu metu pasirodantis pranešimas apie dienos meniu tikrai pritraukia papildomų žmonių.
Aktualus straipsnis, pritariu, jog socialiniai tinklai reikalauja dėmesio ir darbo, tai nėra kažkoks sėkmės šablonas. Visgi, ta pastaba, jog transliuojami straipsniai bloge ir pakartotinai facebook’e yra neigiamas sprendimas yra nevisai teisinga. Vėlgi, nereikia kurti stereotipų, kiekviena veikla yra savotiška, tarkime kuomet segmentas yra kultūra/menu besidomintys žmonės, kurie dažniausiai mažai ką žino apie RSS, jiems facebook’as atstovauja būtent RSS funkciją, čia jie greičiausiai gauna straipsnių ir naujienų anonsus. Tai teigiamai veikia ir statistiką ir informatyvumą.
Socialiniai tinklai labai naudingi tiesiog techniniu požiūriu, tavo skaitytojai pasiekiami lengviau, kad ir event’o kūrimas, kai iš karto gali išsiųsti pakvietimus tūkstančiui besidominčių ir gauti atsaką, kuris vertinamas 20 proc. tikslumu tikrai suteikia konkrečios naudos. Žinoma, kitas klausimas yra komentarai, kurie dažniausiai persikelia iš blogo į facebook’ą. Situacija, kad staiga visos įmonės masiškai pradėjo keltis į soc. tinklus primena prasto siužeto komediją.
Gintare, mano galva, Džiugas neturėjo minties pasakyti, kad to RSS srauto nereikia transliuoti į Facebook’ą, tačiau jis tai įvardijo kaip problemą, jog socialinius tinklus prižiūrintys įmonių asmenys dažnai pernelyg mažai skiria dėmesio kontaktui su vartotoju užmegzti, o darbą, kurį reikia dirbti natūraliai, palieka atlikti automatams, taip užmiršdami savo kanalus mėnesiams ar metams:)
Vaidas teisus. Aš manyčiau, kad visos rodyklės diagramoje yra reikalingos (o įterpinį į svetainę tai ir nusižiūrėjau nuo komunikacija-facebooke.lt, bet reikia tiesiogiai Facebook ir Twitter įdėti darbo. Tuomet kultūrinė ar renginių informacija gali įgyti kitokį, artimesnį žmonėms pavidalą.
Facebook’as turi daugiau privalumų nei kad vien komunikacija. Įvairios įterptinės programos gali gana smagiai įtraukti vartotojus ir sudominti brand’u visai kitu kampu.
Bet kuriuo atveju, tik nuolatinis ir koncentruotas darbas gali duoti naudos. Bukas transliavimas ir liks bukas. Jeigu niekas neprižiūrės ir nesidomės, kas vyksta įmonės profiliuose, tai gali būti daugiau bėdos nei naudos.
Viena citata
[...] Juk sakoma, kad norint patirti, ką reiškia tikrieji „social media“ komunikacijos džiaugsmai, reikia pradėti dirbti įmonės viduje dar prieš patraukiant į socialinius tinklus, nes jie – tik priemonė. Galbūt todėl daug sėkmingų Facebook komunikacijos pavyzdžių iki [...]