Apie kūrybos mėgėjus ir profesionalus

(quinn.anya nuotrauka)

Tinklaraščių atsiradimas sugriovė visuomenėje priimtą nuomonę, kad kūryba – tai išrinktųjų dalia.

Visi tinklaraštininkai daugiau ar mažiau yra kūrėjai, todėl kūrybos procesas, kūrybingumo ir įkvėpimo problemos, manau, jiems artimos ir pažįstamos.

Ar dalinamės įspūdžiais trumpame įraše, ar rašome teminę apžvalgą, o gal rimtą analitinį straipsnį – kaskart priversti sulaukti Jos didenybės Mūzos dėmesio.

Dažnai patyręs autorius būna jau radęs būdus, kaip susilaukti Kaliopės malonės: puodelis aromatingos kavos, mėgstamos muzikos klausymas, užsidarymas darbo kabinete, pasivaikščiojimas saulei leidžiantis, ugnies ar vandens stebėjimas – kiekvienam savo. Tačiau, žinau, autoriams pažįstami ir nesėkmingi žodžių ieškojimai, ir įkvėpimo nebuvimo valandos arba net dienos. Kai atėjus laikui padaryti dienos įrašą, vis nėra minčių arba jos nesideda į sklandų, gražų, pačiam patinkantį tekstą.

Kuo skiriasi autorius-mėgėjas nuo autoriaus-profesionalo?

Mėgėjas rašo atsitiktine tvarka – kai jį aplanko Mūza, kai kūrybingumo antplūdį išprovokuoja kokie nors išoriniai veiksmai, situacijos, naujienos, susitikimai.

Profesionalus rašytojas kūrybą pavertė įpročiu, jis moka savo noru pereiti į resursinę būseną. (Resursas – bet kuri charakterio savybė, padedanti išspręsti užduotį. Resursinė būsena – būsena, kuriai esant žmogus žino, kad turi resursą, žino kaip juo naudotis, ir sėkmingai juo naudojasi.) Taigi profesionalai kuria sąmoningai ir atkakliai. Pasak išradėjo Tomo Edisono: „Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“.

Ar reikia lygiuotis į profesionalius rašytojus ir stengtis savo tinklo kampelį paversti aukščiausio lygio „užeiga“?

Ne, jei tinklaraščio rašymas jums tėra tik pramoga, laisvalaikio užpildymo būdas ar komunikacijos su draugais priemonė.

Taip, jei giliai domitės jūsų nagrinėjama tema, jei ji susieta su jūsų gyvenimo darbu, jei viliatės palikti visuomeninį arba net istorinį pėdsaką.

Kaip valdyti kūrybos procesą?

Pirma. Skirkite laiko kūrybai – pats laikas savęs nepaskirs ir į jūsų tvarkaraštį neįsirašys.

Antra. Suvokite vieną dalyką: Mūza – tai pagalbininkė kūrybos procese. T.y. jūsų reikalas fiziškai organizuoti patį procesą – „išsiųsti kvietimą“ Mūzai. Šiai kaprizingai poniai tikrai nepatiks, jei pakvietę ją, plepėsite telefonu, atsakinėsite į laiškus, tikrinsite vaikų namų darbus ar kepsite kiaušinienę.

Po to, kai paėmėt save už sprando ir įsodinote į darbinį krėslą (prie stalo ar kompiuterio), būtina pasiruošti mintyse: atsipalaiduoti, atsikratyti įkyrių minčių apie rytdienos planus bei buities problemas. Tokios mintys paprastai ateina į galvą nekviestos ir nevaldomos ten „pačios save galvoja“, tačiau kūrėjo valioje nuspręsti, apie ką galvoti, ties kuo susikoncentruoti.

Tokiam „proto valymui“ bei kūrybos proceso paleidimui puikiai tinka daugelis koncentracijos, savihipnozės, meditacijos metodų, jų čia neminėsiu, kam rūpės, pats suras sau tinkantį. Tik primenu, kad kūrybingumo skatinimo įrankių tikrai yra – nebūtina įtikinėti savęs, kad rašymui reikalingas įgimtas rašytojo talentas.

Kaip rasti įkvėpimą?

Įkvėpimas ar inspiracija atsiranda, kai jūs pradedate jį naudoti. Kvaila tikėtis, kad kramsnodami vakarienės kepsnį, stabiliai generuosite naujas genialias idėjas. Nebent per didelį atsitiktinumą kelios galėtų atsirasti. Tačiau, jei kasdien porą valandų užsiimsite idėjų generavimu, po kiek laiko treniravimosi išlavinsite kūrybingumo įprotį.

Kūryba darbe, versle ir gyvenime

Kūrybinga saviraiška tarnauja visose gyvenimo sferose asmens tobulėjimui ir vystymui. Beje, visuomenė tradiciškai ignoruoja kūrybą, greičiau iš jos narių reikalaujant pareigingumo ir normų vykdymo, visiškai pamiršdama, kad pritaikius kūrybingą požiūrį kuriamos naujos vertybės, sugalvojami racionalesni būdai ir metodai, išvystomos modernios technologijos.

Nesakau, kad visi žūtbūt turi pulti dainuoti, piešti, lipdyti – kūrybos aktą traktuoju visai ne kaip meno sąvoką. Kūryba – tai veikla, generuojanti kažką kokybiškai naują, unikalų ir nepakartojamą. Verslininkai, sukūrę tokį produktą, klesti. Darbuotojai, dirbdami kūrybiškai, jaučiasi laisvesni. Na, o žmonės, kurdami savo gyvenimą, prilygsta dievams.