
(quinn.anya nuotrauka)
Tinklaraščių atsiradimas sugriovė visuomenėje priimtą nuomonę, kad kūryba – tai išrinktųjų dalia.
Visi tinklaraštininkai daugiau ar mažiau yra kūrėjai, todėl kūrybos procesas, kūrybingumo ir įkvėpimo problemos, manau, jiems artimos ir pažįstamos.
Ar dalinamės įspūdžiais trumpame įraše, ar rašome teminę apžvalgą, o gal rimtą analitinį straipsnį – kaskart priversti sulaukti Jos didenybės Mūzos dėmesio.
Dažnai patyręs autorius būna jau radęs būdus, kaip susilaukti Kaliopės malonės: puodelis aromatingos kavos, mėgstamos muzikos klausymas, užsidarymas darbo kabinete, pasivaikščiojimas saulei leidžiantis, ugnies ar vandens stebėjimas – kiekvienam savo. Tačiau, žinau, autoriams pažįstami ir nesėkmingi žodžių ieškojimai, ir įkvėpimo nebuvimo valandos arba net dienos. Kai atėjus laikui padaryti dienos įrašą, vis nėra minčių arba jos nesideda į sklandų, gražų, pačiam patinkantį tekstą.
Kuo skiriasi autorius-mėgėjas nuo autoriaus-profesionalo?
Mėgėjas rašo atsitiktine tvarka – kai jį aplanko Mūza, kai kūrybingumo antplūdį išprovokuoja kokie nors išoriniai veiksmai, situacijos, naujienos, susitikimai.
Profesionalus rašytojas kūrybą pavertė įpročiu, jis moka savo noru pereiti į resursinę būseną. (Resursas – bet kuri charakterio savybė, padedanti išspręsti užduotį. Resursinė būsena – būsena, kuriai esant žmogus žino, kad turi resursą, žino kaip juo naudotis, ir sėkmingai juo naudojasi.) Taigi profesionalai kuria sąmoningai ir atkakliai. Pasak išradėjo Tomo Edisono: „Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“.
Ar reikia lygiuotis į profesionalius rašytojus ir stengtis savo tinklo kampelį paversti aukščiausio lygio „užeiga“?
Ne, jei tinklaraščio rašymas jums tėra tik pramoga, laisvalaikio užpildymo būdas ar komunikacijos su draugais priemonė.
Taip, jei giliai domitės jūsų nagrinėjama tema, jei ji susieta su jūsų gyvenimo darbu, jei viliatės palikti visuomeninį arba net istorinį pėdsaką.
Kaip valdyti kūrybos procesą?
Pirma. Skirkite laiko kūrybai – pats laikas savęs nepaskirs ir į jūsų tvarkaraštį neįsirašys.
Antra. Suvokite vieną dalyką: Mūza – tai pagalbininkė kūrybos procese. T.y. jūsų reikalas fiziškai organizuoti patį procesą – „išsiųsti kvietimą“ Mūzai. Šiai kaprizingai poniai tikrai nepatiks, jei pakvietę ją, plepėsite telefonu, atsakinėsite į laiškus, tikrinsite vaikų namų darbus ar kepsite kiaušinienę.
Po to, kai paėmėt save už sprando ir įsodinote į darbinį krėslą (prie stalo ar kompiuterio), būtina pasiruošti mintyse: atsipalaiduoti, atsikratyti įkyrių minčių apie rytdienos planus bei buities problemas. Tokios mintys paprastai ateina į galvą nekviestos ir nevaldomos ten „pačios save galvoja“, tačiau kūrėjo valioje nuspręsti, apie ką galvoti, ties kuo susikoncentruoti.
Tokiam „proto valymui“ bei kūrybos proceso paleidimui puikiai tinka daugelis koncentracijos, savihipnozės, meditacijos metodų, jų čia neminėsiu, kam rūpės, pats suras sau tinkantį. Tik primenu, kad kūrybingumo skatinimo įrankių tikrai yra – nebūtina įtikinėti savęs, kad rašymui reikalingas įgimtas rašytojo talentas.
Kaip rasti įkvėpimą?
Įkvėpimas ar inspiracija atsiranda, kai jūs pradedate jį naudoti. Kvaila tikėtis, kad kramsnodami vakarienės kepsnį, stabiliai generuosite naujas genialias idėjas. Nebent per didelį atsitiktinumą kelios galėtų atsirasti. Tačiau, jei kasdien porą valandų užsiimsite idėjų generavimu, po kiek laiko treniravimosi išlavinsite kūrybingumo įprotį.
Kūryba darbe, versle ir gyvenime
Kūrybinga saviraiška tarnauja visose gyvenimo sferose asmens tobulėjimui ir vystymui. Beje, visuomenė tradiciškai ignoruoja kūrybą, greičiau iš jos narių reikalaujant pareigingumo ir normų vykdymo, visiškai pamiršdama, kad pritaikius kūrybingą požiūrį kuriamos naujos vertybės, sugalvojami racionalesni būdai ir metodai, išvystomos modernios technologijos.
Nesakau, kad visi žūtbūt turi pulti dainuoti, piešti, lipdyti – kūrybos aktą traktuoju visai ne kaip meno sąvoką. Kūryba – tai veikla, generuojanti kažką kokybiškai naują, unikalų ir nepakartojamą. Verslininkai, sukūrę tokį produktą, klesti. Darbuotojai, dirbdami kūrybiškai, jaučiasi laisvesni. Na, o žmonės, kurdami savo gyvenimą, prilygsta dievams.
Inga svetainėje „Verslo galia“ rašo apie verslą, kaip žmogaus kūrybos bei intelekto raiškos įrankį ir būdą, gvildena verslo psichologijos, sociologijos, švietimo temas ir stengiasi pradedantiems verslininkams padėti kurti savo verslą.

9 Comments
Negaliu nepritarti Tomui Edisonui: „Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“. O tie, kas dar labai nori su tuo pasiginčyti ir teigti, jog su talento marškinėliais yra gimstama, lai apsidairo ir pamato, kiek tikrieji operos solistai pluša prie vokalo pamokų, fotomenininkai prie fotografijos pamokų, galų gale ir tos pačios podiumo gražuolės ne ką mažiau vargsta stengdamosi išlaikyti jų „talentą“ – grožį. O dėl Mūzos, tos įnoringos damos :), svarbu paminėti dar ir tai, kad apleista ji mėgsta tiesiog pasitraukti, išnykti ir po to taip sunkiai yra prisiprašoma atgal į svečius :)
Darbas, aišku, būtinas. Bet neigti talento svarbos irgi negalima. Mažiau talentingas dažnai turi įdėti daugiau darbo, kad pasiektų tą patį rezultatą ir pan. Ir šiaip, jei daug dirbsi, dar nereiškia, kad pasieksi Donelaičio meniškumo :).
Jo, jo, dabar visi bus kosmonautais ir dainininkais. Užtenka TV įsijungti „kelias į žvaigždes“ ir bus aišku kaip dieną, kad tik pjaunamų kačių išeina šou, jei talento dainuoti neturi..
Tas pats ir su sporto, todėl kažkas laimi, kad jis treniravosi, plius 10% talento turėjo, dėl ko tuo metru toliau diską numetė, ar puse sekundės greičiau atbėgo. Dažniausiai jie laimi per plauką, ir tas plaukas yra talentas. :)
Man tai kaip tik visos geros idėjos ateina kramsnojant kepsnį arba kokiose paskaitose sėdint. Žodžiu, kai visai to nereikia arba negalvoji.. :) Tada užsirašau į telefą, ir prisimenu namo grįžęs ar tą dalyką darydamas, kai jo sprendimą sugalvoji išvis atsitiktinai pvz.: vakare dantis valydamas. Ir jei neužsirašytum, tai niekad ir neprisimintum ar nežinotum, ką ten norėjai parašyt ar padaryti.
Zhucka, labai tinka jūsų pavyzdys apie gražuoles. Juk, atrodo, viskas duoda, liko tik pasivaikščioti podiumu, bet iš tikrųjų už to grožio slypį didelis darbas, kiek fizinis, tiek bendravimo įdirbis, kas susidūrė, tas žino…
Maras, ne visi turi tapti Donelaičiais, bet jei jūsų darbas rašyti, tai aišku, reikia daug kurti. Žiūrėk, ir atsiras mūsų gretose nauja Rowling :).
Originalas,
dėl sportininkų „plaukų“ :) visiškai nesutinku. Juk rungtyniauja visi profesionalūs sportininkai, tai išeina, kad tik laimėtojas talentingas, o visi kiti ne?
O jūsų įprotis užsirašyti geras mintis labai puikiai tarnauja kūrybiniam procesui.
Aišku, be darbo nei vienas nelaimės varžybų arba nesukurs dainos, bet lygiai tas pats ir be talento. Galima norėti ir dirbti iki numirimo, vistiek jei balsas kaip pjaunamos katės, tai dainininku niekad nebūsi.. arba dramblys niekad bėgimo varžybų nelaimės..
Gal koks ūgio skirtumas lengvai pastebimas, bet lygiai taip pat ir protas, balsas visų skirtingas. Ir tie patys dėsniai galioja, kad vien noro tikrai neužtenka, jei žmogus tiesiog iš prigimties tam dalykui visiškai netinkamas. Tik bobutės pasakas seka, kad mažiau tokių žudytųsi, bet realybė nesikeičia, jei mes sau ar kitiems meluojam. :))
Vis tik liksiu prie įsitikinimo, kad kiek balsas, tiek protas, tiek reakcija – lavinami dalykai. Ir tik labai mažą dalį lemia „įgimtas talentas“. Tarp kitko, šios sąvokos aš nelabai suprantu. Gal galėtumėte vaizdžiai paaiškinti, su kokiais gi talentais gimstame?
Su mano nuomonę apie įgimtus gabumus galite susipažinti:
http://verslogalia.lt/verslo-m.....mtu-gabumu
Versle Jūsų požiūris gal ir tinka. Bet yra sričių, kur talentas tiesiog būtinas. Sabonis, manote, dirbo daugiau už kitus krepšininkus. Ar Gouldas daugiau grojo nei kiti, o Van Goghas – daugiau tapė, Gudavičius – daugiau skaitė/rašė? Nemanau.
O ir versle… Ne visi Sorosais tampa.
:) Taip, Sabonis daugiau dirbo už kitus krepšininkus. Ir kiti Jūsų pavyzdžiai irgi daugiau dirbo negu tie, kurie netapo gerais muzikantais, tapytojais, rašytojais…
Bet esmė ne tik kiekybėje, bet kokybėje, o tiksliau įdėtoje į savo darbą dvasioje, toje vidinėje ugnelėje, vadinamoje talentu.
One Trackback
[...] Jau baigęs įrašą radau dar vieną įrašą nežinau.lt, kurio mintys labai panašios į mano, bet kitaip apteiktos. Ką gi ir vėl pavėlavau. Filed under [...]