A-ketvirtuko istorija

Kartais šuoliai nuo vienos temos prie kitos atveda prie įdomių atradimų. Skaičiau straipsnių seriją apie Jungtinių Amerikos Valstijų pasipriešinimą metrinės sistemos įvedimui ir argumentus iš jų pusės. Nuorodos nuvedė į metrinės sistemos mokslinį-matematinį pagrindą. Kai kuriuos dalykus žinojau, o kai kurių, visiškai kasdieniškų, ne. Ar žinote, pavyzdžiui, kodėl A4 lapo formatas yra 210×297 mm? Aš irgi nežinojau, bet dabar žinau.

Iš pirmo žvilgsnio europietiški popieriaus lapų formatai A ir B atrodo visiškai „nemetriniai“. Kas čia per ilgio vienetas – 297 milimetrai? Tačiau, pasirodo, viskas vistiek remiasi tais pačiais metrais, tik su papildomais tarpiniais žingsniais.

A serijos formatas prasideda nuo A0 – vieno kvadratinio metro ploto popieriaus lapo, kurio kraštinės, dėl patogumo naudoti yra ne 1×1 m, o pakeistos santykiu vieneto, dalinto iš šaknies iš dviejų. Taip lapo ilgis tampa 1189 mm, o plotis – 841 mm. Visa kita – labai paprasta: kiekvienas sekantis A numeris yra dvigubai mažesnis už prieš tai ėjusį, ilgį ir plotį suapvalinant iki milimetro.

B serijos pagrindas – dar įdomesnis. Pasirodo, kad B skaičius yra geometrinis vidurkis tarp dviejų gretimų A skaičių. Tai yra, B4 lapas yra dydžiu per vidurį tarp A3 ir A4. Tiesa B serijos lapai biuruose retai naudojami.

Dar egzotiškesnė yra C serija, kurios tikriausiai ir pirkti niekada nemačiau. C lapo dydis yra geometrinis vidurkis tarp atitinkamo numerio A ir B serijos lapų. Tai yra, C4 yra didesnis už A4, bet mažesnis už B4.

Nežinia, ar iš tokių dalykų žinojimo yra kokios apčiuopiamos naudos, bet apie formatus man tikrai buvo įdomu paskaityti.