404 „Not found“: apie lankomiausią tinklalapį ir jo giminaičius

nuotraukos autorius: Creations Look Divine

Balandžio 4-ąją dieną viso pasaulio geek‘ai paminėjo lankomiausio tinklalapio pasaulyje (dėl to gal ir būtų galima ginčytis) dieną. Kalbu apie 404 klaidos puslapį, kuris reiškia „Puslapis nerastas“ (angl. „Not found“). Tai – standartinė HTTP protokolo reakcija, žyminti, jog serveris egzistuoja, bet jame ieškomas puslapis – ne. Sako – geriau vėliau nei niekada. Sveikinu!

Bet aš ne apie tai. Pradėkim nuo pradžių, kaip susikūrė toks puslapis? 404 kodą 1992 m. pasiūlė Pasaulinio Žiniatinklo Konsorciumas (W3C). Šį kodą, kaip ir daugelį kitų apibūdino organizacijos vadovas, Tim Berners-Lee – tas pats žmogus, kuris 1990 m. išrado internetą, o 1992 – sukūrė pirmąją interneto naršyklę. Pats kodavimo principas paremtas FTP kodais, oficialiai paskelbtais 1985 m., nors šie veikė daug anksčiau.

Ką reiškia 404? Pirmasis ketvertas nurodo, jog tai ne serverio, o vartotojo klaida. Klaidų, prasidedančiu ketvertu yra net 25. Iš jų įdomiausios man pasirodė dvi:

• 402 payment required (liet. būtinas apmokėjimas) – šis kodas turėtų būti naudojama kaip skaitmeninės bankininkystės dalis, bet dar niekada nebuvo panaudota. Vis dėlto, oficialiame W3C tinklalapyje parašyta „This code is reserved for future use“ (liet. šis kodas rezervuotas ateičiai);
• 409 conflict (liet. konfliktas) – sunkiai apibūdinamas ir paradoksalus reiškinys. Tarkim, serveryje egzistuoja nuotrauka pavadinimu foto123.jpg, kuri buvo įkelta vasario 20 d. (serveris tai fiksuoja). Kitą dieną pakeičiate serverio datą į vasario 10 d. ir keliate į serverį nuotrauką tokiu pačiu pavadinimu. Rezultatas – „409 conflict“. Serveris užduoda sau maždaug tokį klausimą: „Kaip tu [praktiškai] sugebi siųsti naują nuotrauką, kuri [teoriškai] yra senesnė?“

Na, o sekantys du skaitmenys yra klaidos numeris. Yra tvirtinančių, jog 404 kodas buvo pavadintas CERN pastato 404-ojo kabineto garbei, kuriame Tim Berners-Lee išrado internetą.

Bet ką čia šnekėsim apie tą nevykusį puslapį. Pašnekėkim apie kitus. Va, pavyzdžui man patinka 200-asis kodas, kuris verčiamas tiesiog „OK“. Tai standartinė reakcija į sėkmingai įkrautą tinklalapį, pvz. tą, kurį dabar skaitote :) Na, o jeigu tinklalapis būtų įkrautas dalinai, tuomet tai 206-asis kodas – partial content (liet. dalis turinio).

Benaršant webą dažnai pasitaiko peradresavimų, kai mus nukelia iš vieno puslapio į kitą. Tai 302-ojo kodo „Found“ paskirtis. Tiesa, jau gan seniai šis kodas keičiamas 303-iuoju “See other”. Toks peradresavimas naudingas svetainėms, pakeitusioms adresą. Negi geriau tiesiog ištrinti puslapį ir palikti lankytoją likimo valiai?

Kodai prasidedantys vienetu (tokių mažiausiai – tik trys) yra informaciniai, kurių garsiausias 100-asis kodas continue (lt. tęsiama). Tai laikinas kodas, kuris vėliau dingsta. Jo esmė – informuoti vartotoją, jog likusi puslapio dalis tebeįkrovinėjama.

Na, ir dar nepašnekėjom apie kodus su 5-etu priekyje, žyminčiu serverio klaidą. Bet čia – nieko įmantraus: 501 not implemented (liet. serveris nepalaiko funkcijos); 504 getaway timeout (liet. serveris atostogauja); 507 insufficient storage (liet. nepakanka vietos saugojimui); 508 bandwidth limit exceeded (liet. baigėsi duomenų srautas).

Kadangi pradėjom nuo įrašo herojaus 404, tai juo ir pabaikim.

Galbūt iš patirties žinote, jog 404 puslapis nebūtinai turi būti nuobodus. Daugybė bendrovių, organizacijų, portalų, net asmeninių svetainių svetainės lankytojams rodo pakeistus klaidos variantus.

Keletas kūrybingesnių sprendimų: maksimalus minimalizmas; Rainfall Daffinson neleis jums jaustis pasiklydusiu; pasiūlymas TV kanalui; 404 gali atrodyti stilingai; „mėlynoji mirtis“; 404-asis knygos puslapis; dar vienas kūrybingas sprendimas.

O iš esmės 404 klaidos puslapį galima sukurti bet kokį.

–

Pastaba: šis tekstas anksčiau buvo portale Alfa.lt. Skelbiamas, gavus sutikimą.