40 patarimų, kaip kompiuterį padaryti saugesniu (I dalis)

Prisipažinsiu, nuėjęs į knygyną, noriu perskaityti viską. Nuėjęs į prekybos centrą, daugiausia laiko praleidžiu prie žurnalų ir laikraščių lentynos. Mėgstu naudotis failų parsisiuntimo programas įvairių žurnalų parsisiuntimui („Scientific American“, „Discovery“, „Technology review“, „PC World“, „PC Magazine“). Daugybė idėjų parašyti straipsnį šiame bloge kilo beskaitant šiuos žurnalus.

Šį kartą akys užkliuvo už „PC Magazine“ vasario mėn. numerio, kuriame parašytas straipsnis apie kompiuterių saugumą. Nieko nelaukęs, atsispausdinau tekstą ir pradėjau analizuoti, kurie patarimai verti dėmesio, kurie ne. Tad, noriu jums pateikti savo, kruopščiai atrinktus ir papildytus iš mano pusės, patarimus – kaip kompiuterį padaryti saugesniu.

Pirmiausia, noriu aprašyti pagrindinius saugaus kompiuterio principus – galbūt apie juos esate kažkada girdėję, galbūt jau taikote keletą. Vis dėlto, „išsiblaškiusių“, trumpą malonumą norinčių patirti berniūkščių, internete nestinga.

• Naudokite antivirusinę sistemą, reguliariai ją atnaujinkite, reguliariai perskanuokite kompiuterį, reguliariai perskanuokite el-pašto laiškus. Nesant antivirusinei sistemai, tik laiko klausimas, kada kompiuteris bus užkrėstas. Rekomenduoju – NOD32.
• Naudokite antišnipinėjimo (antispyware) programinę įrangą. Kartais ši įranga yra įdiegta kartu su antivirusine sistema, bet būna ir atskirose paketuose. Rekomenduoju – Spy Sweeper.
• Naudoti ugniasienę. Taip užkirsite kelią nepageidaujamam duomenų srautui gauti bei išsiųsti. Tiek naujos „Windows“, tiek „Mac“ OS versijos turi ugniasienės funkciją vos tik instaliuojate OS. Tiems, kas neturi, rekomenduoju ZoneAlarm (nemokama).
• Niekada nenaudokite dviejų ugniasienių ir antivirusinių sistemų vienu metu. Tai gali pasirodyti kaip „dviguba apsauga“, bet iš tikrųjų tai reiškia dvigubą galvos skausmą ir dvigubai lėtesnį kompiuterio veikimą.
• Leiskite operacinėms sistemoms atsinaujinti (updates). Niekas nėra tobulas, tad retkarčiais sistemose randamos spragos, kurioms užglaistyti išleidžiami atnaujinimai. Parsisiųskite ir instaliuokite juos.
• Neatidarinėkite nežinomų .exe failų. O taip pat ir .com, .bat, .scr, .doc, .xls. Paskutiniai du gali atrodyti nekenksmingi, bet su jais atkeliauti pavojingi makro virusai.
• Jeigu įtariate parsisiuntę virusą, perskanuokite jį. Tam pagelbės antivirusinės sistemos arba www.virustotal.com, kuriame failą reikia upload‘inti į svetainę. Svetainė patikrina failą su 32 skirtingų antivirusinių sistemų duomenų bazėm.

Kaip pasirinkti gerą slaptažodį?

• Naudokite „sunkius“ slaptažodžius. Kas tai yra? Tai slaptažodžiai sudaryti, tiek iš raidžių, tiek iš skaitmenų, tiek iš skyrybos ženklų. Kuo ilgesnis slaptažodis, tuo geriau. Pasinaudokite www.passpub.com svetaine, generuojant „sunkius“ slaptažodžius.
• Nenaudokite vieno slaptažodžio visuose account‘uose. Jeigu kasnors sužinos kurio nors account‘o slaptažodį, jis žinos ir visus kitus. Yra ir kitas sprendimas: vietoj to, jog visuose svetainėse registruomėtės, tarkim, ala241_9 slaptažodžiu, „Gmail“ pašto tarnyboje naudokite gmail_ala241_9 slaptažodį, www.one.lt socialiniame tinkle – onelt_ala241_9 ir t.t.
• Teisingai vartokite AutoComplete funkciją. Tai funkcija, kuri automatiškai atpažinusi tinklalapį, įveda į jo prisijungimo laukus duomenis (vartotojo vardą ir slaptažodį). Ši funkcija nėra skirta tam, jog automatiška kompiuteriui įvedus duomenis, paspaustumėte „Prisijungti“ mygtuką! Ji skirta tam, jog įvedus bendrą slaptažodį ala241_9, čia pat slaptažodį galėtumėte pakeisti (prirašyti ženklus priklausomai nuo svetainės) ir tik tada prisijungti.
• Jeigu account‘ų labai daug, o įsiminti ~20 skirtingų slaptažodžių, kurie sudaryti iš 15 ženklų nėra noro, šiuos slaptažodžius galite saugoti USB flash kortelėje, pasinaudojant RoboForm programa.
• Niekada neregistruokite asmeniniu slaptažodžiu account‘o, kurį naudosite ne jūs vienas.
• Kas tam tikrą laiko tarpą (kas pusė metų; kas metus) pakeiskite visus slaptažodžius.

Apie tai, kaip saugiai naršyti internete, apsaugoti savo el-pašto dėžutę nuo spam‘o ir asmeninę informaciją nuo internetinių apgavikų – „šnipų“, antroje šio straipsnio dalyje.

–

Pastaba: šis tekstas anksčiau buvo portale Alfa.lt. Skelbiamas, gavus sutikimą.