10 komentarų, nuo kurių plinka pakaušis

Paklauskite bet kurio žiniatinklio projekto autoriaus, kas jai/jam yra komentarai. Dauguma pasakys, kad tai įvertinimas, rašančiojo „duona“, atlygis, įkvėpimo šaltinis bei džiaugsmas bendraujant su skaitytojais. Kadangi laiškų redakcijai šiais laikais retai tepasitaiko, tai rašinių internete autoriams komentarai yra ir tiesioginio kontakto su skaitytojais privilegija.

Tačiau kartais komentarai suteikia daugiau rūpesčio nei džiaugsmo ar idėjų. Nekalbu apie tokius, kuriais piktinamės portaluose. Tokių išvis neturėtų būti. Visgi net tarp kultūringų ir geranoriškų pasitaiko visiškai nesuprantamų.

Įsivaizduokime tariamą rašinį apie Lietuvos sostinę Vilnių. Žinau, kad skamba keistai, bet tarkim. Jame aptariama daug dalykų, kritikuojama tramvajaus idėja, bet pritariama metro. Skundžiamasi spūstimis ir milžiniškomis būsto kainomis. Straipsnis turi 10 komentarų:

1. „Noriu atkreipti autoriaus dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sostinė yra Vilnius, o ne koks kitas miestas“.
2. „Neklaidinkite skaitytojų! Lietuvos sostinė jau seniai yra Vilnius, o ne Kaunas!“.
3. Autorius nepaminėjo, kad Vilniuje yra Laisvės prospektas, Pylimo gatvė. Galiu išvardinti ir daugiau arba atsiųsti visą sarąšą“.
4. „Dar Londone yra metro“.
5. „Vabalninkas irgi šaunus miestelis, ir nereikia čia mums jokių sostinių!“.
6. „Ar paspaudus Ctrl-Alt-Del kompiuteris iškart persikrauna, ar dar ką nors reikia paspausti?“.
7. „Šaunuolis, autoriau! Taip jiems ir reikia!“.
8. „Kodėl niekas nerašo apie Ispaniją. Labai trūksta straipsnių apie Ispaniją“.
9. „Kiek galima rašyti apie tą patį? Lietuvos rytas ir Delfi jau rašė apie tai, kad Lietuvos sostinė – Vilnius“.
10. „Aš dar turiu savo žaislinį tramvajų. Galiu mainyti į kilimėlį prie durų. Mano mobilus +370…“.

Daugeliu atveju tokie komentarai atsiranda dėl skaitytojo išsiblaškymo ar net pernelyg lakios vaizduotės. Kartais perskaičius vos pusę straipsnio galvoje kyla visokių minčių, idėjų ir atsakymų, kurie po to iškart rašomi į komentarus, nebežiūrint, ar tema nėra iki galo atksleista rašinyje.

Kartais bet koks tekstas priimamas labai jautriai, tarsi autorius, kuris nė nemanė to daryti, kažkokiu būdu kėsinasi sumenkinti skaitytojo miestą, pomėgius, požiūrį, stilių ar ką kita.

Dažnai komentaras taptų aiškesnis pacitavus konkrečią teksto atkarpą, kuriai jis tinka, nes parašytas po visu straipsniu be nuorodos jis tampa nebesuprantamas.

Keisčiausia, kai skaitytojai suranda tokių priekabių tekstui (nr. 1, 2), po kurių autoriui tik rankomis lieka skėstelėti – nei jis teigė, kad dabartinė sostinė yra Kaunas, nei pamiršo paminėti, kad ji yra būtent Vilnius. Gal skaitytojai vienu metu skaito kelis rašinius ir supainioja komentarus?

Būna, kad kuri nors frazė tekste pasitarnauja tramplinu į visai kitas „pievas“. Užtat ir atrodo, kad komentaras yra visiškai ne į temą. Panašiai ir su papildymais. Gerai, jei jie suteikia daugiau informacijos apie aptariamus dalykus, blogiau, kai tiesiog rodo, kad komentuojantis turi daug įvairios su rašiniu nesusijusios informacijos.

Nepeikiu tokių komentarų. Nėra jų tiek daug, kad galėtum būti itin išrankus. Bet kadangi man pačiam galioja keli pastabų punktai, tai ketinu ateityje komentarus rašyti atidžiau. Galų gale tai ir pagarbos rašinio autoriui dalykas.