Kur rasi kvailį, kuris mokėtų pinigus, jei tą patį ar analogišką dalyką gali gauti už dyką? Ši paprasta taisyklė ir universalus interneto pasiekiamumas visame pasaulyje per pastaruosius dešimt metų visiškai pakeitė programinės įrangos rinką. Dar pamenu laikus, kai nemokamos (freeware) programinės įrangos beveik nebuvo – bent jau Windows ir DOS aplinkai. Iš tų kelių nemokamų, bet labai netobulų programėlių niekaip negalėjai susirinkti visko, ko reikia darbui su asmeniniu kompiuteriu.
Todėl ir vogtų programų kiekis mūsų kompiuteriuose buvo nepalyginti didesnis už dabartinį. Kuri firma 1995-aisiais pirko Netscape Navigator (už berods 75 JAV dolerius)? Kas pirko antivirusines programas ar garsųjį Norton Commander?
Dabar namų kompiuteryje gali išsiversti sumokėjęs tik už Windows ir žaidimus – visa kita gali gauti nemokamai. Ir ne šiaip nemokamai – dažnai rinkdamasis programą už dyką pasirenki tai, kas geriausia rinkoje: Firefox naršyklę, Thunderbird elektroninį paštą, IrfanView paveikslėlių peržiūros programą, VLC filmų leistuvą, TrueCrypt failų šifravimą…
Labiausiai nuo nemokamų ir atvirojo kodo programų plėtros nukentėjo sąlyginai nemokamų programų (shareware) kūrėjai. Kadangi beveik kiekviena programų kategorija turi po populiarų ir visiškai nemokamą atstovą, tai nepaprastai sunku įpiršti prekę nors ir už 50 ar 20 dolerių. Du simptomiški pavyzdžiai: Giveaway of the Day svetainė, kuri „shareware“ vienai dienai paverčia „freeware“, ir tai, kad iš šimtų naudingų programų ir priedų aprašymų populiariose Lifehacker bei Download Squad svetainėse vos viena kita yra mokamosios su bandomuoju laikotarpiu.
Dar viena besimezganti tendencija – licencijų grąžinimas versle į centrinį „banką“. Tarkime, kad smulkaus ar vidutinio verslo įmonė sparčiai plečiasi, priima į darbą naujus žmones. Kiekvienam iš jų reikalinga kompiuterizuota darbo vieta su operacine sistema, biuro programų rinkiniu ir specializuotais įrankiais pagal darbo profilį. Palaipsnis įprastinių biuro programų keitimas nemokamomis leidžia geriau panaudoti lėšas svarbiausių darbo įrankių tobulinimui. Štai jums scenarijus:
Jei aš ir keli mano kolegos, namie jau įpratę dirbti su OpenOffice.org programomis, pakeisime Microsoft Office jomis ir darbe, tai su „grąžintomis“ licencijomis mūsų sistemų administratoriai galės įrengti naujas darbo vietas nebeišleisdami šiam tikslui pinigų. Vietoje to galima atnaujinti pagrindinių gamybos įrankių (AutoCAD, Adobe Creative Suite, ArchiCAD ar kitų) versijas iki pačių naujausių ir taip padidinti darbo produktyvumą ir įmonės konkurencingumą rinkoje.
Išbandę nemokamas programas namuose ir pripratę prie jų vartojimo, žmonės be problemų gali pradėti jomis naudotis ir darbe, išvengdami išlaidų apmokymams ir darbo proceso pritaikymui, kuo taip baugina įmones Microsoft ir kitos stambios programinės įrangos tiekėjos. Būtent todėl ir verta, nepaisant „nepagaunamumo“, namie naudotis ne vogtomis populiariomis verslo programomis, o nemokamais jų atitikmenimis. Jau nekalbant apie viso šio reikalo legalumą.
2 Comments
Taip, Firefox, Thunderbird, ir t.t. jau daug kas naudoja, bet nemanau kad greitai ateis ta diena kai Photoshop pakeis GIMP and MS Office pakeis OpenOffice. Ir tai visiškai ne dėl to, kad nemokamos programos yra prastesnės (greičiau jau geresnės), bet diel paprastos priežasties – „lock-in effect“. Tiesiog per daug žmonių, įmonių, organizacijų naudoja Office.
Sakykim aš galėčiau pradėti naudoti OpenOffice namie, bet atėjus baigiamajam egzamunui (kuris bus už poros savaičių) darbą teks vistiek MS Office naudoti, o formatavimo taisyklės (headers, footers, headings, pagiation, etc.) yra per griežtos, kad galėčiau rizikuoti nerasdamas jų per egzaminą :)
Kol kas tikrai taip. Bet vis daugiau mokymo ir mokslo institucijų Europoje keičia programinę įrangą į atvirojo kodo programas. Nedora reikalauti per egzaminą, kad jaunas žmogus būtų išleidęs tūkstantį litų ar daugiau už biuro programas, juo labiau nedora tikėtis, kas jis jas bus pasivogęs…